Mes turime 199 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4019
mod_vvisit_counterŠią savaitę:4019
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:15899
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:143249

Miškų savininkams. Kaip apsisaugoti nuo gaisrų?

2014 m. kovo 26 d. trečiadienis Nr. 23 (1361)

Ištirpęs sniegas ir šylantys orai primena apie būtinybę pasirūpinti miškų priešgaisrine apsauga. Preliminariais duomenimis, šiais metais iki kovo 17 d. Lietuvoje užregistruota 10 miško gaisrų, 6 iš jų privačiose miško valdose.

 

Svarbios profilaktinės priemonės

Efektyviausia priemonė, neleidžianti liepsnai išplisti įmišką, yra pagal miškų priešgaisrinės apsaugos taisykles įrengtos mineralizuotos juostos. Juostas vertėtų atnaujinti kiekvienais metais. Tai padaryti galima ir rudenį, tačiau geriausia – pavasarį, vos pasitraukus žiemos įšalui, nes per žiemą jų efektyvumas gali būti sumažėjęs dėl prisikaupusių spyglių ir kitų degiųjų medžiagų.

Regionuose, kuriuose dažniau kyla gaisrai, gali būti taikomos ir kitos priemonės: spygliuočių miškuose įveisiamos lapuočių medžiųjuostos, pastatomi įspėjamieji ženklai. Kartais iškyla būtinybė apriboti lankymąsi miške.

Pastebėjus gaisrą, svarbu nedelsiant informuoti priešgaisrines gelbėjimo tarnybas ir, jeigu įmanoma, pradėti gesinti savo jėgomis. Dirbant miške gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, su savimi privalu turėti būtiniausias gaisro gesinimo priemones, t.y. kastuvus, kirvius bei pjūklus.

 

Gaisringumas nuolat kinta

Miškų gaisringumas priklauso nuo meteorologinių sąlygų: vyraujant sausiems orams, o ypač suaktyvėjus žolės deginimui, yra reali grėsmė gaisrui kilti. Pagal degumą Lietuvos miškai suskirstyti įtris klases. Pirmai degumo klasei priskirti gaisringiausi miškai (apie 40 proc. visų miškų), t.y. spygliuočių jaunuolynai, pušynai, eglynai, esantys sausose ir nederlingose žemėse. Todėl nuo gaisrų sausuoju periodu labiausiai nukenčia pietryčių Lietuva. Nuolat atnaujinamus gaisringumo žemėlapius galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje (www.meteo.lt).

 

Skaudžios gaisrųpasekmės

Nors viršūniniai miško gaisrai, kai žūsta ištisi medynai, pasitaiko retai, ugnies pasekmės miškui yra skaudžios. Nepriklausomai nuo gaisro rūšies nukenčia žolinėaugmenija, pomiškis, apdega medžių kamienai, džiūsta medžių šakos, sumažėja gaisrą išgyvenusių medžių atsparumas kenkėjams.

Pastebėjus gaisrą, reikėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Miškųsavininkams rekomenduojama turėti budinčių miškų urėdijos darbuotojų telefonus. Atnaujintųtelefonų, prie kuriųbus budima 2014 m. gaisringuoju laikotarpiu, sąrašągalima rasti Generalinės miškų urėdijos interneto svetainėje.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija.

 
Reklaminis skydelis