Mes turime 299 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5877
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19737
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92094
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Sveikinimai šimto metų jubiliejų švenčiančiai Bronislavai Žemienei

2014 m. gegužės 17 d. šeštadienis Nr. 37 (1375)

Gegužės 12 d. Bronislava Žemienė sutiko ypatingą gimtadienį – 100 metų! Šiuo metu Pašaminės kaime, Švenčionėlių seniūnijoje, pas dukrą Onutę ir žentą Bronių Misiūnus gyvenanti senolė dar gana stipri ir žvali. Jau nuo pat ryto ją dovanomis ir glėbiais gėlių pradžiugino vaikai, anūkai ir proanūkiai. O apie pietus šimtametę ponią Bronislavą atvyko pasveikinti ir Švenčionių Sodros Pensijų skyriaus vedėja Laima Liudmila Rudinskienė bei Švenčionėlių seniūnas Antanas Juodaitis.

Gėlėmis apipintame krėsle įsitaisiusiai jubiliatei visi linkėjo stiprios sveikatos ir ilgų gyvenimo metų, o artimųjų meilės ir taip – su kaupu. Ypatingo jubiliejaus dieną Bronislava Žemienė šventė apsupta vaikų Onutės, Jeronimo ir Norberto, penkių anūkų ir septynių proanūkių, prie gausiai gardžiomis vaišėmis nukrauto stalo. Jubiliatė pasodinta garbingiausioje vietoje – krikštasuolėje – su išminties kupina šypsena klausėsi tostų, linkėjimų ir vaikų bei anūkų prisiminimų retkarčiais vis palinksėdama galvą. Beveik visi su šeimomis susirinko tą šventišką, bet labai lietingą pirmadienį Pašaminėje. Liūdesio šešėlį tik metė prisiminimas apie neseniai amžinojo poilsio atgulusį šimtametės sūnų Romualdą.

Pasak senolės vaikų, mama pastaruoju metu jau nebe tokia stipri, kartais ir artimųjų vardus supainioja, ir mintimis daugiau į jaunystės laikus nuklysta... Tačiau dar prieš porą metų ir darbų nemažai nuveikdavo, ir prireikus – Švenčionėlių seniūniją pasiekdavo. O štai dar praėjusią vasarą p. Bronislava dukrai Onutei priekaištavo, kodėl toji jos nekviečianti į mišką grybauti, negi grybų gaila... O grybauti B.Žemienė labai mėgusi, ir darbšti bei energinga iki gilios senatvės buvusi. Grybų prisirinkusi su jais net Leningrado turgų pasiekdavo ir vaikus kartu veždavosi, prie darbo ir prie prekybos pratino.

Anūkės su meile ir šiluma prisiminė močiutės pamokas apie vaistažoles, kurias visos kartu rinkdavusios laukuose, ir jos skaniuosius blynus – tokius tik ji vienintelė mokėjusi kepti, ir vakarienei virtą „zacirką“ (pieniška leistinukų sriuba), kurią ne visos mėgusios, tačiau per daug su močiute nesiginčijusios...

Daug įvairių prisiminimų išplaukė didelei ir gražiai šeimai draugėn susirinkus, o ir dabar yra kuo pasidžiaugti. Kai kas šypseną kėlė, kai kas vertė ašarą braukti (ne vien tik iš liūdesio, o ir iš jaudinančio džiaugsmo), tačiau iš viso to susidaro žmogaus gyvenimas, įvairus, kupinas visokių įvykių ir patyrimų, kuris kiekvienam įvairiai ir metų atseikėja, o štai Bronislavai Žemienei – jau visą šimtą gegutė suskaičiavo.

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis