Mes turime 297 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5911
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19771
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92128
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kovotojai su tyliuoju moterų žudiku rinkosi Vilniuje

2011 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis Nr.63 (1110)

Vilnius vėl perėmė estafetę

Praėjusį penktadienį ir šeštadienį, rugpjūčio 26, 27 dienomis, Vilniuje vyko V tarptautinė Rytų Europos ir Vidurio Azijos krūties vėžio švietimo ir informavimo veiklos bienalė. Jos metu žiniomis ir patirtimi dalinosi net trylikos kraštų atstovai, savo veiklą pašventę kovai su tyliuoju moterų žudiku – krūties vėžiu. Pirmą kartą tokia bienalė buvo surengta taip pat Vilniuje 2003 m., 2005 m. – Kijeve, 2007 m. – Minske, 2009 m. – Biškeke.

Bienalę organizavo ir rėmė VšĮ „Azzara“, Lietuvoje įgyvendinanti krūties vėžio prevencijos projektą „Nedelsk“, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Vilniaus universiteto Onkologijos Institutas, Vašingtono universitetas ir Sietlo vėžio institutas, didžiausia JAV organizacija, kovojanti su krūties vėžiu – Siuzana G. Komen krūties vėžio fondas („Susan G. Komen for the Cure“), Lietuvos senologijos draugija ir „The Resource & Policy Exchange“.

 

Bendram tikslui buriama daug žmonių

„Bendram tikslui buriame vyriausybės pareigūnus, gydytojus, mokslininkus, sveikatos priežiūros specialistus, paramos grupių vadovus, žiniasklaidos atstovus bei pacientus, nes tikime, jog tik atviras dialogas padės skatinti pažangą kovojant su krūties vėžiu visais lygmenimis: tiek prevencijoje, tiek diagnostikoje ar gydyme“, - sakė projekto „Nedelsk“ iniciatorė parlamentarė Agnė Zuokienė. Jos teigimu, JAV pasiekimai tiriant krūties vėžį itin svarbūs, todėl JAV mokslinių įstaigų dalyvavimas šių metų susitikime yra Lietuvos, kaip lygiavertės partnerės, pripažinimas.

 

Ir praktika, ir teorija

Bienalės dalyviai lankėsi Vilniaus Centro poliklinikoje ir Vilniaus universiteto Onkologijos institute, kur jiems buvo pristatyti čia atliekami krūties vėžio tyrimai bei gydymo metodika, taip pat susipažino su biotechnologinės farmacijos įmonės „Sicor Biotech“ kuriamais ir gaminamais vaistais krūties vėžiui gydyti, plačiau pasižvalgė po Vilnių.
Šeštadienį, antrąją bienalės dieną, Seimo konferencijų salėje buvo skaitomi pranešimai krūties vėžio prevencijos, diagnozės, gydymo bei slaugos klausimais. Žiniomis ir patirtimi dalinosi JAV, Rumunijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Estijos, Lietuvos, Gruzijos, Kazachstano, Tadžikistano, Uzbekistano ir Kirgizijos ir kitų šalių atstovai, savo veiklą paskyrę kovai su tyliuoju moterų žudiku – krūties vėžiu. Konferenciją pradėjo Seimo narė A.Zuokienė, Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, JAV ambasados Vilniuje atstovas Jonathan Berger, JAV Vašingtono universiteto/Sietlo vėžio instituto dr. Julie Gralow, Lietuvos senologijos prezidentas hab. dr. Valerijus Ostapenko, Siuzana G. Komen krūties vėžio fondo atstovė Jennifer Jensen, dr. Jo Anne Zujewski iš JAV Nacionalinio vėžio instituto.

 

Daugiau serga turtingose šalyse, bet miršta – varganose

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, krūties vėžys yra labiausiai paplitusi vėžio forma tarp moterų visame pasaulyje, krūties vėžio diagnozės sudaro 23 proc. skaičiuojamus moteriško vėžio atvejus per metus iš 4,7 mln. atvejų. Jis taip pat yra pagrindinė priežastis moterų mirčių, susijusių su vėžiu. Pasaulyje kasmet diagnozuojama 1,35 mln. krūties vėžio atvejų, manoma, kad iki 2020 m. šis skaičius išaugs iki 1,7 mln. atvejų kasmet. Nors krūties vėžys dominuoja turtingose šalyse, tačiau mirtingumo lygis dėl jo auga visame pasaulyje. Žemo ir vidutinio išsivystymo šalyse kasmet diagnozuojami 45 proc. iš milijono susirgimų krūties vėžiu ir 55 proc. mirčių dėl krūties vėžio. Tokios šalys susiduria su sunkumais diagnozuojant ir gydant ligą, o tendencijos rodo, kad ateityje besivystančioms šalims visame pasaulyje išlaidos susijusios su krūties vėžiu vis didės.

 

Lietuvoje yra nemažai problemų, bet pavyko pasiekti ir gerų rezultatų

Kiekvienos bienalėje dalyvavusio šalies atstovai papasakojo apie situaciją dėl krūties vėžio diagnozavimo, gydymo ir prevencijos savo šalyje, vykdomus projektus, esamas valstybines programas ir valdžios institucijų paramą. Skaudu, bet ne visose šalyse įgyvendinamos nacionalinės vėžio prevencijos programos, be to, jas itin riboja ir kai kurių valstybių turimi maži finansiniai ištekliai.

Nors dr. Rūta Briedienė iškėlė kai kuriuos Lietuvoje įgyvendinamos Atrankinės mamografijos programos trūkumus (maža amžiaus grupė (50-69), nedidelis moterų aktyvumas: tikrinasi tik 14 proc.), bet vėžio prevencijos srityje Lietuvoje pasiekta nemažai gražių rezultatų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dr. Elona Juozaitytė pateikė statistiką, kurioje matyti, kad itin pagerėjo vėžio diagnostika ankstyvosiose stadijoje, nes tai ir lemia vėžiu susirgusio žmogaus išgyvenamumą. Pavyzdžiui, 2009 m. IV stadijos krūties vėžio buvo aptikta 7,6 proc., o prieš penkerius metus – net 14 proc. Tai rodo, kad didėja ankstyvų vėžio stadijų nustatymas. Lietuvoje 94,17 proc. žmonių, kuriems buvo diagnozuotas vėžys, išgyvena vienerius metus, o 90,07 proc. – dvejus. Pasak E.Juozaitytės, tai išsivysčiusių šalių rodikliams prilygstantys skaičiai.

 

„Nedelsk“ – mažo biudžeto, bet didelio poveikio

Žinoma, labai daug nuveikta sveikatos gerinimo projekto „Nedelsk“ dėka. Jis nuo 2003 m. vykdo krūties vėžio prevenciją visoje Lietuvoje: moterims rengiami krūtų savityros praktiniai mokymai, organizuojamos paskaitos apie krūties vėžį, propaguojamas sveikas gyvenimo būdas. Nuo projekto pradžios „Rožinio kaspino“ autobusėlyje nemokamai buvo patikrinta daugiau nei 67 tūkst. moterų. Daugumai iš jų – tai buvo apskritai pirmasis kartas, kai gydytojas joms tikrino krūtis. Iš patikrintųjų daugiau nei 630 įtartas krūties vėžys. 2008 m. Europos Parlamentas projektą „Nedelsk“ apdovanojo kaip mažo biudžeto – didelio poveikio (angl. - „Low budget – big impact“).

 

Autobusėlį „išsivežė“ į Kazachstaną

Pirmojoje bienalėje 2003 m. Vilniuje apsilankiusi Nagima Polchih iš Kazachstano „Rožinio kaspino“ autobusėlio idėją parsivežė į savo šalį. Nors Kazachstane ir veikia nacionalinė mamografijos programa, bet didelėje šalyje yra labai atokių regionų, nutolusių nuo medicinos įstaigų apie 400-500 km, todėl čia puikiai pasitarnauja autobusiukai. Tyrimų duomenimis, tik 3,9 proc. Kazachstano moterų informaciją vėžio klausimais gauna iš gydytojų, o daugiausia sužino iš vietinių žiniasklaidos priemonių, todėl projekto iniciatorės į veiklą įtraukė ir žiniasklaidą, be to, rengia mokymus medikams, kad jie geriau informuotų žmones. Krūties vėžio prevencijos projektą Kazachstane remia ne tik verslas ir medikai, bet ir valdžia – pažadėta 2012 m. nupirkti daugiau mobiliųjų mamografų. Ponia Nagima, nuoširdžiai besirūpindama ne tik Kazachstano moterų sveikata, bet ir padedanti mažesnius išteklius turinčių Azijos šalių moterų organizacijoms, daug vėliau pradėjusioms vykdyti vėžio prevencijos projektus, pabrėžė: „Lietuvos moterys gali būti ramios, nes jomis rūpinasi Agnė“.

 

Krūties vėžys visur turi tapti išgydoma liga

Apibendrindama bienalės darbą dr. Julie Gralow pasidžiaugė, kad tokių renginių metu dalyviai mokosi vieni iš kitų, o per penkerius metus paaiškėjo, kad padaryta nemaža įtaka politikai, sveikatos apsaugai ir teisinei bazei. Ji pagyrė ir puikius kaimyninių šalių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo ir partnerystės pavyzdžius. Svarbu ir toliau šviesti gydytojus ir griauti vis dar gajus mitus apie vėžį. Ir tokie aukščiausiojo lygio susitikimai padeda tvirtus pagrindus tolesniems darbams, kad nepaisant kliūčių, pasirinkus tinkamą sveikatos priežiūros infrastruktūrą, optimalią prieigą prie paslaugų, krūties vėžys ir besivystančiose šalyse taptų išgydoma liga.

 

Padėka - „Rožinis vakarėlis“

2011-ųjų bienalė baigėsi jau devintuoju „Rožiniu vakarėliu“ Agnės ir Artūro Zuokų namų lauko terasoje, kuriame tradiciškai buvo padėkota savanoriams, geros valios ambasadoriams, rėmėjams – visiems bendraminčiams, prisidėjusiems, kad sveikatinimo projekto „Nedelsk“ iniciatyvos pasiektų Lietuvos moteris ir išgelbėtų ne vienos jų gyvybę. „Rožinį vakarėlį“ vedė Gabrielė Zuokaitė ir Jogaila Morkūnas, dainavo krūties vėžį nugalėjusi Veronika Povilionienė, operos solistė Asmik Grigorian, Erika Dženings ir Jurgis Didžiulis, menininkas Mindaugas Tendziagolskis žiūrovų akivaizdoje motorinio pjūklo, pjaustyklės ir ugnies pagalba iš ledo sukūrė Rožinio kaspino skulptūrą, o vakarą vainikavo „Nedelsk“ tortas su fejerverkais.

 

Irena POŽĖLIENĖ
 

 
Reklaminis skydelis