Mes turime 302 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3302
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14165
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:77586

Deramai užauginti vaiką galima tik ten, kur yra sukurta meilės erdvė (V. Megre)

2014 m. birželio 18 d. trečiadienis Nr. 46 (1384)

Visi tėvai nori, kad jų vaikai sėkmingai mokytųsi mokykloje, daug pasiektų gyvenime, kad būtų pasitikintys savimi. Būtina nepamiršti, kad už vaiko auklėjimą, motyvuotą mokymąsi yra atsakinga ne tik mokykla, bet ir šeima. Šeimoje vaikas užmezga pirmuosius socialinius ir emocinius kontaktus. Be to, šeimoje pradeda formuotis mokymosi motyvacija. Todėl tėvai turi nukreipti vaiką tinkama linkme, parodyti teigiamą pavyzdį, formuoti vaikų realistinį požiūrį į sėkmę. Vaikas turi matyti, kaip pasiekiama tam tikrų tikslų ir ypač tai, kaip jų sėkmė priklauso nuo pastangų. Labai svarbu, kad tėvai teiktų pagalbą vaikui mokantis, rūpintųsi jo poilsiu, sudarytų tinkamas sąlygas mokytis namuose, domėtųsi vaiko pasiekimais mokykloje, bendradarbiautų su mokytojais. Jei tėvai nesirūpina vaiko mokymusi, jis perima tėvų nuostatą į mokymąsi kaip į nereikšmingą veiklą. Nepakankamai prižiūrimas ir nekontroliuojamas vaikas netenka tėvų išmintingo vadovavimo, patarimų, formuojasi savita jo pasaulėžiūra, vertybės, saviti elgsenos modeliai. Tačiau per didelė kontrolė ir globa taip pat neigiamai veikia vaiko nuostatas mokymosi atžvilgiu. Toks tėvų elgesys neleidžia vaikui mokytis iš savo klaidų, riboja savarankiškumą. Mokykloje toks vaikas gali patirti šoką, kai juo niekas nesižavės, kai pajus, kad nėra pranašesnis už kitus. Toks vaikas greičiausiai praras norą eiti į mokyklą ir mokytis. Kyla natūralūs klausimai: ką gali padaryti tėvai, kad jų vaikai atrastų mokymosi džiaugsmą? Ar yra veiksmingų būdų motyvuoti vaikus geriau mokytis?

 

Keletas patarimų, kurie padės tėvams skatinti vaiką mokytis:

Tikėkite savo vaiku, stiprinkite vaiko savęs vertinimą.Savęs vertinimas yra stipriai susijęs su noru mokytis. Jei dažnai vaiką vadinsite „tinginiu, kvailiu“, tai vaikas ir elgsis kaip tinginys ar kvailys. Jis užsiprogramuos nesėkmei. Todėl svarbu nuolat pastiprinti vaiką, tikėti juo, pvz.: „Aš tikiu, kad tu išspręsi šitą užduotį“, „Pažiūrėk, jau pusę užduoties padarei, tikiu, kad pavyks ją baigti. Pamėgink dar kartą“, „Tikiu, kad tu sugebėsi.“

Skatinkite vaiką mokytis dėl savęs.Tikras noras mokytis turi gimti vaiko viduje, o ne būti sukurtas išorinių sąlygų. Bandykite pažadinti vaiko pažinimo džiaugsmą, pvz.: „Ar tau buvo smagu išspręsti šį uždavinį? Oho kiek daug perskaitei, papasakok man!“

Girkite vaikus už sėkmę.Nebūkite per daug griežti, kai nesiseka. Stenkitės pastebėti pagerėjimą ir girkite už pastangas. Tegu vaikai girdi, kaip pasakojate apie jų pasiekimus giminėms, draugams. Taip jūs aukštyn kelsite „kartelę“ ir jūsų vaikas stengsis ją pakelti dar aukščiau.

Skatinkite mokytis drąsindami.Dažniausiai suaugusieji ima vaiką įkalbinėti sėsti prie pamokų sakydami, jog „tai reikia atlikti!“ Bėda ta, kad norėdami sukelti vaikui norą mokytis, ne tik tėvai, bet ir pedagogai kalba su mokiniu tarsi kita kalba. Yra frazių, pvz.: „Kiek kartų tau galiu kartoti“, „Aš pasakiau – daryk“, „Tu ką, nesupranti“, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltos, tačiau dažnai kartojamas, net jei pasakomos ramiu tonu, erzina nė kiek ne mažiau nei riksmas ar akivaizdus šiurkštumas. O tokios frazės kaip „Esu tikras, kad tu sugebėsi“, „Gerai sugalvojai“, „Padarykim tai kartu“ gana efektyviai užglaisto nuoskaudas, padeda ištaisyti klaidas ir pakelti nuotaiką.

Kritikuokite atsargiai ir girkite protingai.Negalima kritikuoti vaiko asmenybės, sakyti: „Tu žioplys, nemokša, tinginys“, – tai mažina vaiko savęs vertinimą, ūpą mokytis. Geriau kritikuoti vaiko poelgį, pasakyti konkrečiai: „Tu padarei klaidą“, „Tu nemoki sudėti dviženklių skaičių“, „Šiandien tu tingi.“ Tas pats principas galioja ir pagyrimams. Girkite ne vaiko asmenybę: „Tu labai protingas“, o konkretų darbą: „Tu išmokai šį eilėraštį labai greitai.“

Nespauskite vaiko ir neverskite atlikti darbo ne pagal savo jėgas.Neverskite atlikti užduoties, su kuria jis nepajėgus susidoroti. Nesistenkite jo ateitį lyginti su šiandieniniais pasiekimais. Mokykliniai pasiekimai dar nėra suaugusio žmogaus sąmoningo gyvenimo garantas. Juk ir Albertas Einšteinas, Henris Fordas ir Vinstonas Čerčilis mokykloje buvo nepažangūs, išsiblaškę, nenuoramos.

Nebarkite už klaidas.Labiausiai mokymosi sėkmei kliudo įsitikinimas, kad mokymasis turi vykti be klaidų. Kas niekada nepadarė klaidų – niekada nebandė nieko naujo (A. Einšteinas). Diekite mintį, kad klaidos padeda atkreipti dėmesį į sunkesnius mokomojo dalyko aspektus ir išmokti juos atlikti geriau. Klaidas stenkitės paaiškinti nerodydami neigiamų emocijų. Analizuokite klaidų priežastis – tai padės jų išvengti. Galima sakyti: „Nesvarbu, kad suklydai – kitą kartą atkreipsi dėmesį į ... ir žinosi, kaip daryti.“

Sudarykite dienotvarkę, numatykite tinkamiausią laiką pamokoms ruošti.Kai vaikui yra aišku, ką ir kada reikia daryti, jis jaučiasi daug saugesnis. Šis jausmas jam yra labai svarbus. Juk jį dabar užgriuvo tiek daug rūpesčių. Kaip viską suspėti, kada rasti laiko žaidimams, o kada pareigai – paruošti pamokas? Tai padės padaryti maksimaliai tikslus dienos režimas, kurį reikėtų sudaryti atsižvelgiant į vaiko ypatumus. Daugeliui vaikų darbingiausias laikas būna nuo 17 iki 19 val. Namų užduotis turėtų atlikti pavalgius ir pailsėjus lauke apie 1,5 – 2 val. Rengiant namų užduotis, kas 20-25 min. reikia daryti trumpas pertraukas. Pertraukėlių metu būtų tikslinga pajudėti, pažvelgti pro langą į tolį. Svarbu ir miegas. Neišsimiegoję vaikai būna labai dirglūs, neadekvačiai reaguoja į pastabas, negali susikaupti darbui. Dažnas neišsimiegojimas gali būti neurozių ir kitų ligų priežastis.

Ugdykite savitvarkos ir planavimo įgūdžius.Vaikai paprastai nesugeba suplanuoti savo darbų, todėl padėkite jiems suvokti naują mintį: darbai seksis geriau, kai viskas vyks pagal iš anksto sudarytą planą. Mokykite vaiką sudaryti sąrašą darbų, kuriuos turi padaryti. Į tą sąrašą gali būti įtrauktos visos namų užduotys, knygos, kurias reikia perskaityti ir t.t. Atlikus darbą, užduotį iš sąrašo išbraukite.

Padėkite tada, kai tikrai reikia.Įvertinkite vaiko galimybes pačiam spręsti iškilusius sunkumus. Neskubėkite padėti, verčiau tarkitės su vaiku, klauskite, kokios jūsų pagalbos jam reikia. Kuo mes, tėvai, galime tau padėti? Ko reikia, kas su šiuo sunkumu, užduotimi susidorotum pats? Ko trūksta, kad galėtum išspręsti šią užduotį?

Nustatykite tikslus ir atlikimo terminus.Išmokykite vaiką kelti sau realius tikslus ir nustatyti jų įvykdymo terminus. Pavyzdžiui, prižadėkite su juo pažaisti, jeigu iki sutarto laiko jis perskaitys reikiamą pastraipą ir atsakys į klausimus. Nedidelės dovanėlės – geriausias būdas paskatinti mokinį.

Išskirkite mokomosios temos esmę.Kai vaikas klausosi mokytojo, skaito vadovėlį ar bet kokį tekstą, jis turi nuolat savęs klausti: „Kas čia svarbiausia?“ Skaitykite dalimis. Išmokykite vaiką po kiekvienos perskaitytos pastraipos stabtelėti ir paklausti savęs, kas perskaityta, kas čia svarbiausia. Savarankiškai iškeltų klausimų apmąstymai padeda paversti mokymąsi pažinimo procesu.

Pradėkite nuo sunkiausio dalyko.Žmogaus prigimtis tokia: jei sunkiausia užduotis bus palikta pabaigai, tikėtina, kad ji visai nebus atlikta.

Mokykite vaiką naudotis įvairiomis mokymosi priemonėmis.Kad būtų lengviau įsiminti medžiagą, naudokite paveikslėlius, maketus, schemas, lenteles, grafikus, diagramas. Darykite korteles su raidėmis, žodžiais, skaičiais, taisyklėmis ir pan., naudokite vaiko turimus žaislus, jeigu tai padeda, tegu vaikas mokosi judėdamas. Nežinomus dalykus siekite su žinomais. Jei naudosite įvairius įsiminimo būdus, mokytis bus daug paprasčiau ir linksmiau.

Mokydamiesi naudokitės kompiuteriu ir internetu.Dabar yra daug programų ir žaidimų, kurie padeda mokytis skaičiuoti, skaityti žaidžiant.

Nuoširdžiai domėkitės vaiko mokymusi.Viską, ką dauguma vaikų girdi iš savo tėvų mokslo klausimais, neretai galima išsakyti dviem frazėm: „Na, kiek gavai?“ ir „Eik ruošti pamokų.“ Kur kas išmintingiau pasielgtų tėvai, jei paklaustų: „Gal tau paaiškinti namų darbų užduotis? Ar viską supratai, ką šiandien aiškino per pamokas?“ Parodykite vaikui, kad jums iš tikrųjų įdomūs jo mokykliniai reikalai. Paprašykite, kad vaikas paaiškintų (o gal net ir pamokytų jus), ko išmoko mokykloje. Įrodyta, kad aiškindamas kitiems vaikas prisimena iki 90 procentų informacijos.

Stebėkite, kaip tobulėja jūsų vaiko mokymosi įgūdžiai.Įsitikinkite, kad jūsų vaikas tikrai labai gerai išmoko kokio nors įgūdžio, ir tik tada pereikite prie kito. Tai svarbu pradinėse klasėse ir pirmiausia taikytina skaitymui ir skaičiavimui. Nuo to, kaip vaikas įvaldys šiuos pradinius įgūdžius, priklausys jo tolesnė sėkmė visuose mokomuosiuose dalykuose.

Paverskite aplinką mokymosi laboratorija.Tai, ką vaikas išmoko, stenkitės pastebėti ir pritaikyti kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, aiškindami trupmenas, obuolį ar bulvę pjaukite į dvi dalis, po to į keturias ir t.t., gaminant valgį, iš tešlos lipdykite figūras, raides. Kelionių, išvykų metu pastebėkite įvairius užrašus, tarkite raides, skiemenis, žodžius. Skaičiuokite, kiek vaikas mato medžių, namų, mašinų ir t.t. Lyginkite, ko daugiau, ko mažiau. Klausinėkite vaikų „kodėl“, jie tegu atsako „todėl...“ Prašykite atsakinėti pilnais sakiniais, tai padės rašant rašto darbus.

Padėkite vaikui pasiruošti kontroliniams darbams.Tegul vaikas pats surašo galimus klausimus iš mokomojo dalyko. Po to paprašykite, kad trumpai į juos atsakytų.

Padėkite vaikui patikrinti atliktas užduotis raštu.Daugumai vaikų, taip pat ir suaugusiems, nuobodu skaityti tai, kas parašyta ir tikrinti klaidas. Tačiau visa tai būtina atlikti, norint surasti vienintelę klaidą, kuri gali sugadinti visą darbą.

Skatinkite paruošus pamokas susitvarkyti savo darbo vietą ir susidėti kuprinę– taip ne tik mokoma tvarkingumo įgūdžių, bet ir suteikiamas baigtumo jausmas, kad visi darbai padaryti ir vaikas gali būti ramus.

Formuokite teigiamą požiūrį į mokyklą ir mokymąsi.Jei vaikas nuolat girdi, kad iš mokslo duonos nevalgysi, kad mokytojai blogi, mokymo programos netinkamos, o dėdė praturtėjo ir nebaigęs mokslų, maža tikimybė, kad ir jis norės mokytis. Nėra gerai, jei su vaiku tėvai nuolat aptarinėja savo neigiamą patirtį mokykloje – taip vaikas tik gąsdinamas. Paaiškinkite vaikui, kad mokslas, nepaisant visų su mokykla susijusių problemų, yra labai vertingas, o pastangas galiausiai vainikuos sėkmė. Jei vaikas kaltins mokyklą, jis neišmoks prisiimti asmeninės atsakomybės.

Gerbkite vaiko mokytojus.Nekalbėkite blogai apie mokytoją girdint vaikui. Tai padės išvengti vaiko drausmės problemų mokykloje. Net jei jums ir atrodo, kad mokytojas buvo neteisus, pabandykite rasti paaiškinimą, kodėl jis taip pasielgė ir parodykite vaikui, kad mokytojai irgi žmonės, kurie klysta, tačiau dėl to negalima jų gerbti mažiau. Vaiko ir mokytojo santykių problemas aiškinkitės su mokytoju asmeniškai.

Kreipkitės pagalbos.Natūralu, kad ne visiems vaikams sekasi vienodai mokytis. Svarbu pastebėti mokinių mokymosi sunkumus ir negalvoti, kad po metų vaikas „susiprotės“ ir pasikeis. Jeigu kyla sunkumų, konsultuokitės su mokytoja ar specialistais, dirbančiais mokykloje. Efektyviausią pagalbą vaikui galima suteikti mokymosi pradžioje, anksti spendžiant kylančias problemas.

Kas žino, kokie turi būti daiktai – tas protingas žmogus; kas žino, kokie daiktai yra iš tikrųjų – tas patyręs žmogus, o kas žino, kaip juos pagerinti – genialus žmogus (D. Didro).

Pagal metodinę literatūrą parengė

Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnybos

specialioji pedagogė Svetlana Žarina

 
Reklaminis skydelis