Mes turime 211 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1289
mod_vvisit_counterŠią savaitę:8352
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:70551

Asvejos regioninio parko Žingių miško pažintiniu taku

2014 m. liepos 2 d. trečiadienis Nr. 49 (1387)

Lietuvos gamtos fondas, siekdamas supažindinti su atsakingos miškininkystės principais ir pateikti geros praktikos pavyzdžių, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančiame privačiame Žingių miške (Asvejos regioninis parkas, prie Asvejos ežero) yra įrengęs pažintinį taką. Nykstant biologinei įvairovei, vis svarbiau tampa išsaugoti tinkamas sąlygas visiems organizmams, kurie gali būti aptinkami Lietuvos miškuose. Lietuvos gamtos fondas bendradarbiaudamas su miškų savininkais tikisi, kad ūkiniuose miškuose būtų sudaromos bent minimalios sąlygos retoms ir nykstančioms rūšims egzistuoti.

Birželio 18 dieną gausus būrys Švenčionėlių socialinių paslaugų centro globotinių ir socialinių darbuotojų lankėsi Asvejos regioniniame parke, išsidėsčiusiame trijų rajonų sandūroje. Mūsų tikslas buvo pabūti gamtoje ir pamatyti, kaip pagal gamtos dėsnius yra tvarkomas miškas, kuriame nevykdoma jokia ūkinė veikla.

Atvykusius prie Žingių miško pažintinio tako mus pasitiko Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška. Išklausę instruktažą, kaip dera elgtis lankantis hidrografiniame draustinyje, pasileidome 1,5 kilometro ilgio taku. Nevisai vasariškas oras netrukdė klausytis įdomaus pasakojimo stabtelint prie kiekvieno iš vienuolikos informacinių stendų. Vaikams kilo įvairių klausimų, į kuriuos mus lydintis gamtosaugininkas vaizdingai ir paprastai atsakinėjo.

Lengvai pavargę ir pasisėmę žinių, specialiai įrengtoje poilsiavietėje prie laužo vaišinomės užkandžiais, čiobrelių arbata. Ir čia vaikai nepraleido progos sužinoti įvairių dalykų: pvz. „Kodėl uodai gelia?“ Ir nustebo, kad gelia ne uodai, o uodės. Čia pat išmoko paskaičiuoti „Kiek eglei metų?“, kad išaugusiai pusmetrį žaliaskarei jau 11 metų. Įsitikino, kad prieš plauką braukiama dilgelė dilgina, o paplaukiui – ne.

Buvimas gamtoje atpalaidavo, suartino, susipažinome su įdomiu, daug apie gamtą išmanančiu žmogumi. Neliko nepaskatinti tie, kurie žygio metu atidžiai klausėsi, o vėliau galėjo atsakyti į jiems pateiktus klausimus. Visi vieningai sutarėme, kad gamtos pamoka natūralioje aplinkoje yra labai vertinga. Manome, kad noras sužinoti, pažinti gamtą iš arčiau dar ne kartą atves mus į mišką, o patyrę gamtosaugos specialistai, kaip Remigijus Karpuška, atsakys į dar daugiau mums rūpimų klausimų.

Jūratė KARKLELIENĖ