Mes turime 249 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1504
mod_vvisit_counterŠią savaitę:8567
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:70766

Su Švenčionių Juliaus Siniaus meno mokykla atsisveikino 52-oji laida

2014 m. liepos 2 d. trečiadienis Nr. 49 (1387)

Kaip ir kiekvienais metais iš visų mokyklų išskrenda būreliai mokinių. Jie būna nuėję vieną etapą ir drąsiai žengia į kitą... Po septynerių metų ėjimo dailės, muzikos ir šokio keliu iškeliauja tolyn ir meno mokyklų mokiniai. Atsisveikino su Švenčionių Juliaus Siniaus meno mokykla, mokytojais ir draugais jau 52-oji septintokų laida, kuri pakvietė visus pasidžiaugti jų skrydžiu – baigiamuoju koncertu, po kurio absolventams buvo įteikti neformaliojo ugdymo baigimo atestatai. Mokinių tėvelių, mokytojų, draugų ir artimųjų prigužėjo bene pilnutėlė Švenčionių kultūros centro salė.

Šventės vedėjai Kamilė ir Deividas pasiūlė visiems sulaužyti stereotipus ir padėti septintokams atsisveikinti su mokykla linksmai ir su humoru. Žinoma, graudulio ir jaudulio nebuvo išvengta, juk vis dėlto atsisveikinama su mokykla, kurioje prabėgo daug gražių akimirkų.

„Gyvenimas – tai didžiulė drobė, kurioje kiekvienas paliekame žymę, gyvenimas – tai muzika, kurios klausomės ir kurią patys kuriame“, - sakė Kamilė pakviesdama į sceną ne tik muzikantus, dainininkus ir šokėjus, bet ir jaunuosius dailininkus, kurie tol, kol vyko koncertas, piešė bendrą kūrinį.

Puikiai pasirodė fortepijonininkai, groję ir solo, ir duetu, akordeonininkai, saksofonininkai, choro dainininkai, atlikę šiųmetinės Dainų šventės, kurioje dalyvauja, programinius kūrinius, liaudies ir šiuolaikinio šokio šokėjai. Visų pasirodymai buvo profesionalūs ir nuoširdūs – iš pačios širdies gelmių, žiūrint į šokėjus, klausantis atlikėjų ar stebint dailininkų teptukų brūkštelėjimus, atrodė, kad viskas visiems pavyksta labai lengvai. Tarsi nebūtų buvę nei tūkstančių valandų repeticijų, nei tūkstančių kilometrų, kuriuos teko nuvažiuoti per tuos septynerius metus. Tikrai tūkstančius! Pavyzdžiui, Adutiškyje gyvenantis saksofono specialybės absolventas Arijus Kliševičius kasdien įveikdavo apie šimtą kilometrų iki mokyklos ir atgal... Per septynerius metus ir nusitiesia tūkstančiai. Tačiau, kai yra noras, jokios kliūtys nebaisios. Puiku, kad tokius sunkumus įveikti vaikams padeda ir tėveliai. Jų paskatinimas, supratingumas ir noras, kad vaikas įgytų meninio išsilavinimo pradmenis, visiems labai reikalingas. Tad neveltui tėveliams dėkojo ir absolventai, ir pedagogai, o jie su visais žiūrovais džiaugėsi vaikų meistriškumu ir gėrėjosi puikiu koncertu.

O kai visos pamokos gerai išmoktos, tai ir koncerte lengva. Čia panašiai kaip akordeonininkas Artūras Bučelis santūriai šyptelėjęs atsakė į šmaikštų Kamilės klausimą, kad akordeonas nėra sunkus instrumentas ir juo groti galėtų net gležnutė panelė.

Daug aplodismentų sulaukė ir energingieji „Aukštaituko“ šokėjai, kurie tikrai bus verti „Aukštaitijos“ šokėjų vardo. Neliko nepastebėti iš šiuolaikinio šokio atlikėjai šeštokai, jaunatviška „baltąja“ kompozicija pasveikinę absolventus.

Koncerto pabaigoje geros nuotaikos užtaisą paskleidė ir absolventų sukurtas humoristinis filmukas apie mokyklą, pamokas, varginančias repeticijas, įdomias išvykas ir puikius koncertus. Švenčionių Juliaus Siniaus meno mokyklos direktorius Raimondas Gaidys padėkojęs už puikų koncertą įteikė absolventams neformaliojo ugdymo baigimo pažymėjimus, pedagogams – padėkas ir pakvietė visus norinčius mokytis muzikos, šokio ir dailės ateiti į Švenčionių Juliaus Siniaus meno mokyklą. Padėkos žodį mokyklai ir mokytojams bei savo vaikams tarė ir absolventų tėveliai,

Absolventai, žinoma, paliko mokyklai atminimo dovaną, šeštokams – mokyklos raktą ir testamentą ir nešini glėbiais gėlių bei dovanų žengę nuo scenos, švytinčiomis akimis žvelgdami į ateitį.

Irena POŽĖLIENĖ