Mes turime 346 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1681
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17882
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:93912
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Lietuvos miškų administravimas

2014 m. liepos 16 d. trečiadienis Nr. 53 (1391)

(Tęsinys, pradžia Nr. 44)

Nuo 1945 m. miškų administracinė struktūra iš dalies pakeista. Buvo organizuoti Kauno, Šiaulių ir Vilniaus miškų ūkio ir gamybos trestai. 1947 m. Kaune pradėjo darbą Miškų ūkio ministerija. Ministru paskiriamas Algirdas Matulionis. Miškų ūkių ir girininkijų administruojami plotai buvo dideli. Tuo metu buvo 23 miškų ūkiai (MŪ) su 180 girininkijų ir 2340 eiguvų. Šiuo laikotarpiu vykdomi struktūriniai pakeitimai, kai kurie miškų ūkiai smulkinami, kiti keičia pavadinimą, pvz., 1952 m. Švenčionių MŪ pavadinamas Švenčionėlių MŪ.

1953 m. Žemės ūkio, Tarybinių ūkių ir Miškų ūkio ministerijos sujungiamos į vieną – Žemės ūkio ir paruošų ministeriją, kurioje įkurta Vyriausioji miškų ūkio valdyba, kuri 1957 m. tapo savarankiška institucija prie Ministrų Tarybos. 1957 metais Lietuvoje buvo 35 urėdijos, 282 girininkijos su 2379 eiguvomis. Padaugėjus darbų, Vyriausybė leido Vyriausiajai miškų valdybai papildomai įkurti dar 9 miškų ūkius ir 60 girininkijų.

Miškų ūkiai, išvežantys 50 tūkst. m3 ir daugiau medienos buvo pavadinti miško pramonės ūkiais. 1962 metų pradžioje panaikinta žvalgų pareigybė, jie paskirti meistrais ar miško technikais. Sekė dar vienas etapas – miško pramonės ūkiai buvo pervadinti į miško įmonių susivienijimus (MĮS). Šis procesas truko net iki 1981 metų. Ieškant tobulesnių valdymo formų, kaitaliojosi kai kurių administracinių vienetų pavadinimai, keitėsi jų teritorijų ribos (prijungiant ar atimant tam tikras teritorijas). Pagal 1988 m. valstybinę miškų apskaitą, 1 490,9 tūkst. ha miškų plotą administravo 8 miškų ūkio gamybiniai susivienijimai, 15 miško pramonės ūkių, 20 miškų ūkių, Kuršių nerijos miško parkas, Dubravos miškų tyrimo stotis. Vidutiniškai kiekviena miškų ūkio įmonė administravo po 33,1 tūkst. ha, kiekviena girininkija – po 3,4 tūkst. ha miško žemių.

1990 metų gegužės mėnesį visi miško pramonės ūkiai buvo pavadinti miškų ūkiais, o tų pačių metų rugpjūčio 1 dieną – miškų urėdijomis.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, įvyko esminių miškų nuosavybės, valdymo ir administravimo pertvarkymų. Buvo keičiama miškų ūkio ministerijos centrinio aparato struktūra: panaikinti arba įsteigti nauji skyriai, perskirstytos jų darbo funkcijos.1996 m. lapkričio 19 d. Vyriausybės nutarimu prie Miškų ūkio ministerijos įsteigta Generalinė miškų urėdija, kuriai perduota dalis Miškų ūkio ministerijos funkcijų: organizuoti valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą ir apsaugą bei miško išteklių naudojimą, prekybą mediena. 1996 m. gruodžio mėnesį LR Seimui patikslinus Vyriausybės įstatymą, buvo įkurta nauja žemės ir miškų ūkio ministerija. Jos sudėtyje įsteigtas Miškų ūkio departamentas, o 1997 m. - Privačių miškų skyrius.

1998 m. miškų ūkio sistema buvo atskirta nuo žemės ūkio ir priskirta Aplinkos ministerijai, kuri įkurta sujungus Aplinkos apsaugos, Statybos ir urbanistikos ministerijas ir prijungus Miškų ūkio departamentą.

Kitos įmonės ir įstaigos, buvusios pavaldžios Miškų ūkio ministerijai, buvo įregistruotos kaip valstybės savarankiškos įmonės bei viešosios įstaigos, veikiančios Aplinkos ministerijos arba Miškų ir saugomų teritorijų departamento reguliavimo sferoje. Tai: valstybinis miškotvarkos institutas, AB „Unksna“, VšĮ Sanitarinės miško apsaugos stotis, VšĮ Miškų ekonomikos centras, VšĮ Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras, VšĮ Miško sėklų kontrolės stotis.

Ir šiuo metu 42 miškų urėdijos su 351 girininkija yra pavaldžios Aplinkos ministerijai. Jų darbą koordinuoja Generalinė miškų urėdija. Toje pačioje sistemoje dar yra Miškų departamentas, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinė Saugomų teritorijų tarnyba, Valstybinis miškotvarkos institutas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų institutas ir kt.

VĮ Švenčionėlių miškų urėdijoje yra 14 girininkijų. Giriomis vinguriuojanti Žeimena savo krištolinio skaidrumo vandenimis Švenčionėlių miškų urėdijos miškus tarsi padalina į dvi dalis. Vienoje Žeimenos upės pusėje yra Antaliedės, Aukštagirio, Januliškio, Labanoro, Lakajos, Prūdiškės, Pasiaurės, dalis Žeimenos girininkijos miškų, o kitoje Sarios, Gelednės, Modžiūnų, Švenčionių, Adutiškio ir Antanų girininkijų miškai. Urėdijoje dirba 122 nuolatiniai darbuotojai. Urėdijos administraciją sudaro 16 darbuotojų.

Pagal doc. dr. Romualdo Mankaus medžiagą parengė VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistė Onutė Gylienė

 
Reklaminis skydelis