VĮ miškų urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais iki liepos 18 d. Lietuvoje užregistruoti 102 miško gaisrai, išdegė 153,43 ha miško, iš jų 45 miško gaisrai privačiuose miškuose 7,26 ha plote (2013 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje užregistruotas 87 miško gaisrai 21,88 ha plote). Didelį gaisrų pažeistų miškų plotą nulėmė balandį kilęs gaisras Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kai ugnis nusiaubė 131,8 ha. Šiais metais miškų urėdijų priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 736 kartus. VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos teritorijoje nuo metų pradžios kilo 5 gaisrai, išdegė 0,41 ha miško.

Miškuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, sukurta ir palaikoma bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos ir valstybinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis.

Nusistovėjus šiltiems orams, į miškus, poilsiavietes ir stovyklavietes plūsta nuo miesto šurmulio atsikvėpti trokštantys poilsiautojai.  Poilsiaudami jie dažnai kuria laužus. Reikėtų žinoti, kad laužų kūrenimą reglamentuoja Miškų priešgaisrinės apsaugos ir Lankymosi miške taisyklės. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos specialiais ženklais. Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojų ir savininkų rašytinį sutikimą.

Laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau nei 5 metrai nuo medžių kamienų ir turi būti apsuptos pusės metro pločio mineralizuotomis juostomis. Dirvožemio sluoksnis turi būti taip supurentas, kad jame nebūtų degiųjų medžiagų ir neišplistų ugnis.   

Pastebėję gaisrą, bandykite jį užgesinti, o jeigu tai atlikti neįmanoma – apie gaisrą nedelsiant praneškite artimiausiai valstybės įmonei miškų urėdijai ar girininkijai, valstybinio parko administracijai, valstybinei priešgaisrinės apsaugos tarnybai, policijai ar savivaldybės vykdomajai institucijai. Užkurtą laužą būtina nuolat prižiūrėti. O baigus kūrenti, jį užpilti žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

Gaisrų stebėjimui 24 valstybės įmonėse miškų urėdijose ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje įdiegtos modernios antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos.

Gaisrai sunaikina dešimtmečius augintą mišką. Kartu su medžiais ugnyje žūva jauni žvėreliai, paukščiai, mikroorganizmai. Po gaisro ilgus metus miško ekosistema sunkiai atsigauna.

Artimiausiomis dienomis prognozuojami dideli karščiai. Mielieji rajono gyventojai, raginame Jus kuo mažiau lankytis miškuose, saugokite savo sveikatą, mūsų miškus, geriau pailsėkite namuose ar prie vandens telkinių.

Miškininkai džiaugiasi, kai miškuose lankosi kultūringi poilsiautojai ir miško lankytojai, kurie nepalieka šiukšlių, laužus kuria tik tam tikslui skirtose vietose, netriukšmauja ir netrikdo kitų ramybės, miške važinėja tik keliais. Prisiminkite, kad miške esate tik svečiai! Kad miškas Jus visada džiugintų savo grožiu, reikia jį tausoti ir tinkamai elgtis jame.

VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos informacija