Liepos mėnuo – pats vidurvasaris. Žinoma, tą ribą apibrėžia kalendorinis metų laikų dalinimas į keturis metų laikus, visiems skiriant po tris mėnesius. Bet 2014 metų liepos mėnuo buvo karštas ir sausas. Atostogaujantiems, žinoma, toks mėnuo patiko, o dirbantiems alinantys karščiai tapo papildoma našta.

Pažvelgę į demografinę situaciją apibūdinančius skaičius matome, kad kam jau kam, o vestuvėms karščiai visai netrukdė, nes liepos mėnesį Švenčionių rajone įregistruotos net 27 santuokos. Tai iš tiesų nemažai. Tiesa, ir 2013 m. liepą santuokų buvo beveik tiek pat – 26. Šiemet per liepos mėnesį įregistruoti 23 gimę vaikai, pernai buvo 27, t. y. 4 daugiau. Per 2014 m. liepą Švenčionių rajone mirė 43 žmonės, prieš metus buvo 42. O štai skyrėsi šiemet gerokai daugiau porų nei pernai. Šiemet išsiskyrė 8, pernai – tik 2.

Štai tokie sausi statistikos skaičiai, bet už jų slypi žmogiškieji jausmai: džiaugsmas, skausmas, meilė, viltis. Ko daugiau? Sudėjus džiugias akimirkas: vaikų gimimus ir santuokas, gausime 50, o sudėję mirties atvejus ir skyrybas – 51 skausmo ir liūdesio atvejį. Apibendrinant gali pasakyti, kad šiais metais liepą ir džiaugsmo, ir skausmo buvo po lygiai, o vilties... Viltis, kaip rašė F.Nyčė, tai vaivorykštė viršum gyvenimo upelio, krintančio nuo skardžio. Be jos būtų nelengva pakelti gyvenimo išbandymus.

Algis JAKŠTAS