Mes turime 385 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2696
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18897
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:94927
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Ir vėl keliauta senais ir naujais krašto pažinimo takais, takeliais...

2014 m. rugpjūčio 9 d. šeštadienis Nr. 60 (1398)

Kaltanėnų vaikų vasaros poilsio stovyklos „Pažink ir saugok“ dalyviai š. m. liepos 18 d. vyko į naujai parengtą pažintinę ekskursiją po Švenčionių rajoną. Skaitytojams reikia priminti, kad Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras ne tik vaikų vasaros poilsio stovyklų metu, bet ir kitų organizuojamų renginių mokiniams bei suaugusiems metu surengė ekskursijas po gimtojo rajono įdomesnes vietas bei objektus, o jame iki šiol vis dar atsiranda neaplankytų vietų arba iš naujo atrandamos jau žinomos, tiesa, gal šiek tiek pasikeitusios...

 

Pasieniečių tarnyba iš arčiau

Šį kartą pažintinė ekskursija prasidėjo nuo VSAT Ignalinos rinktinės Švenčionių pasienio užkardos, kurioje apsilankyti stovyklautojus pakvietė ilgametis Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro partneris, dabartinis užkardos vadas majoras Algirdas Andrulionis. Su šiuo krašto sienos apsaugos pareigūnu Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro bendradarbiavimas tęsiasi jau daug metų dar nuo tada, kai jis vadovavo Adutiškio pasienio užkardai. Tuomet atvykdavę stovyklautojai, mokiniai bei jų mokytojai susipažindavo su Adutiškio pasienio užkardos veikla, darbo specifika bei Adutiškio krašto istorinėmis vietomis, o dabar atsirado galimybė susipažinti su Švenčionių pasienio užkarda, saugančia 36,7 km ilgio pasienio ruožą, besiribojantį su Baltarusija. Ir dabar į Švenčionių pasienio užkardą, įsikūrusią Jančiūnų kaime, atvykusius stovyklautojus pasitiko pats užkardos vadas, papasakojęs apie užkardos vykdomas funkcijas, atskleidęs pasieniečių darbo subtilybes bei parodęs sulaikytiems nelegaliems emigrantams skirtas apgyvendinimo patalpas. Po to vadas A.Andrulionis ekskursijos dalyvius pakvietė nuvažiuoti iki artimiausio pasieniečių apžvalgos bokštelio, pakeliui parodydamas Lietuvos – Baltarusijos sienos atkarpėlę prie Žąsinų ežero, o ten vaikų ir juos lydinčių vadovų jau laukė pasienietis kinologas su savo prižiūrimu tarnybiniu šunimi – belgų aviganiu, vardu Ego. Keturkojis pasieniečių pagalbininkas svečiams pademonstravo puikius gebėjimus improvizuotos nusikaltėlio sulaikymo scenos metu, todėl iš karto tapo daugumos stovyklautojų dėmesio centru: ypač mažieji ekskursijos dalyviai niekaip negalėjo atsitraukti rankų nuo juos sužavėjusio šuns, o keletas stovyklautojų netgi pareiškė norą ateityje tapti kinologais. Na, o vyriausieji turėjo galimybę kartu su užkardos vadu pakilti į apžvalgos bokštelį, nuo kurio atsivėrė pasienio apylinkių panorama.

 

Legendomis apipinta Lino verdenė

Atsisveikinę su Švenčionių pasienio užkardos vadu ir jo komanda, jaukiai besišypsant vidurvasario saulei, stovyklautojai trumpiausiu keliu pasuko prie legendomis apipinto Lino verdenės šaltinio, savo tyromis versmėmis iš žemės gelmių besiveržiančio Sėtikio ežero pakrantėje. Šalia respublikinės reikšmės gamtos paminklo jau lūkuriavo Sirvėtos regioninio parko specialistas Marius Semaška, kuris smalsuoliams papasakojo apie šį unikalų šaltinį.

 

Lankytinos Sirvėtos regioninio parko vietos

Atsigaivinę šaltinio vandeniu, stovyklautojai pasuko link autobuso, kuris stovyklautojus nuvežė į Šventos kaime įsikūrusį Sirvėtos regioninio parko lankytojų centrą. Čia juos pasitiko šio parko direktorė Romualda Baranauskienė, pakvietusi pasižvalgyti po dar tik pernai atsinaujinusio lankytojų centro patalpas, susipažinti su įrengtomis ekspozicijomis bei veikiančia fotonuotraukų paroda. Stovyklautojai taip pat išklausė paskaitą apie raiškiai kalvotu Švenčionių aukštumos kraštovaizdžiu išsiskiriančią saugomą teritoriją, unikalius gamtos ir kultūros paveldo objektus bei aplankė vieną gamtinį objektą – liepų pavėsinę, esančią visai šalia lankytojų centro, Šventos dvarvietės teritorijoje. Vėliau lydimi M.Semaškos, kelio atkarpos dalį įveikę važiuodami autobusu, o dalį pėsčiomis, stovyklautojai nužingsniavo iki Kačėniškės piliakalnio, kurį iš rytų juosia Mergežerio ežeras, iš vakarų ir pietų – pelkė ir pelkėtos žemumos, iš šiaurės – gili dauba, kuria teka Mergežerio upelis. ES finansuoto projekto ir Sirvėtos RP darbuotojų pastangų dėka, šio piliakalnio aplinka sutvarkyta ir pritaikyta lankytojams: įrengtas pėsčiųjų takas, poilsio ir apžvalgos aikštelės, laužavietės, todėl dabar šis objektas tampa vis labiau patrauklus parko lankytojams.

 

Cijonai – Paukščių kaimas

Pasigėrėję nuo piliakalnio keteros atsivėrusiu nuostabiu peizažu, stovyklautojai išskubėjo į kaimyniniame Ignalinos rajone esantį Cijonų kaimą.

Cijonuose įsikūręs Paukščių kaimas, kuriame šeimininkauja Laima ir Rimas Rakauskai – vienas iš keturių Utenos apskrityje esančių teminių Pasakų kaimų, viliote viliojantis paukščių įvairove bei pasakojimais apie jų gyvenimo būdą. Pasak šeimininkų, įsikūrusių Laimos senelių namuose, Paukščių kaimo idėja atsirado iš didelės meilės paukščiams. Ir štai jau keletas metų, kai šis mažas kaimelis yra tapęs tikru paukščių rojumi, nes čia vykdomos edukacinės programos metu galima pamatyti ir išgirsti daugiau paukščių, nei kur nors kitur. Kaip ir visus užsukančius smalsuolius, taip ir šįkart atvykusius stovyklautojus pasitiko, su savo kaimu supažindino bei nuotaikingai fotosesijai pakvietė pati Paukščių kaimo šeimininkė - Pelėda. Po to Paukščių kaimo svečiai buvo paraginti iš pasirinktų paukščių kiaušinių ant laužo išsikepti kiaušinienės. O tiems, kurie tiki Laimės paukštės egzistavimu, šeimininkai priminė, kad ji taip pat gyvena čia, Paukščių kaime – tereikėjo žąsies plunksna gražiai užrašyti savo didžiausią troškimą ant beržo tošies ar balto popieriaus lapo ir paprašyti šeimininkų perduoti juos adresatei... Sočiai pasistiprinę, stovyklautojai, lydimi svetingų šeimininkų, patraukė per pelkę ieškodami paukščių kiaušinių, klausydamiesi istorijos apie paukščius didžiausiame Lietuvoje lizde bei susitikdami su šios sodybos sparnuočių ir naminių keturkojų gyventojų gausa: vieni gageno prie tvenkinuko, kiti savo puošniais įvairiaspalviais apdarais puikavosi narvuose, treti tiesiai iš vaikų rankų vaišinosi žolyte, o dar vieni straksėjo ar bėgiojo šalia. Bene didžiausio stovyklautojų dėmesio sulaukė dar visai neseniai aptvare apgyvendinta stručių pora, nes šie didžiuliai paukščiai atrodė išties įspūdingai, tiesa, šiek tiek neįprastai lietuviško kaimo fone, o ką jau bekalbėti apie šių paukščių dedamų kiaušinių dydį ir tvirtumą... Stovyklautojai visą pavakarę gėrėjosi įvairiausių rūšių vištomis ir kitais sparnuočiais, meiliai glaudė dekoratyvinius triušiukus ar glostė drąsesnių ožkyčių galvas, o programai baigiantis, dažnas iš jų nenoriai traukė autobuso link – taip smagu buvo Paukščių kaime, kad visai nesinorėjo jį palikti ir grįžti į stovyklą.

 

Prisiminimai neblėsta

Prisimenant pažintinės ekskursijos įsimintiniausias akimirkas, patirtus įspūdžius, verta pasidžiaugti, kad atsiranda entuziastų, neskaičiuojančių darbo laiko valandų, norinčių ir galinčių pasiūlyti savo pagalbą, besistengiant jaunąją kartą supažindinti mūsų kraštu, atrasti jame ką nors dar nematyta ar nežinoma, naujai praminti beužželiančius takus, todėl Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro kolektyvas džiaugiasi turėdamas partnerių ir dėkoja VSAT Ignalinos rinktinės Švenčionių pasienio užkardos vadui A.Andrulioniui bei Sirvėtos RP specialistams už padovanotas įsimintinas ekskursijos po Švenčionių kraštą akimirkas.

Danutė RASTENIENĖ

 
Reklaminis skydelis