Mes turime 388 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5030
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21231
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:97261
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Giedrius Čičiurka ekologiškai ūkininkauja jau 15 metų

2014 m. rugpjūčio 13 d. trečadienis Nr. 61 (1399)

Prieš 15 metų Švenčionių sen. Naujasalio kaime gyvenantis Giedrius Čičiurka žengė pirmuosius nedrąsius žingsnius į ekologinio ūkininkavimo labirintą. Aš sąmoningai panaudojau žodį „labirintas“, nes nuolatinė įstatymų ir reikalavimų kaita tiesiog neleidžia ramiai ūkininkauti ir galvoti, kaip čia geresnį derlių ekologiškai ūkininkaujant gauti. Per tuos 15 metų Giedrius įprato prie besikeičiančių rinkos sąlygų, prie besikeičiančių įstatymų ir reikalavimų, ir ramiai sau dirba augindamas ekologiškas daržoves ir tiekia jas vartotojams. Iš šalies žiūrint gali pagalvoti, kad ir tų problemų nėra, bet kaipgi yra iš tikrųjų? Į šį klausimą geriausiai gali atsakyti pats Giedrius.

- Taip, šiemet jau 15 metų kai aš užsiimu ekologiniu ūkininkavimu, bet nepaisant visų iškylančių sunkumų, ko gero, vėl eičiau tuo pačiu keliu. Žinoma, per tą laiką ir žemė gerokai nusialino netręšiama, bet tada ieškau kažko naujo. Atsižvelgiant į situaciją tenka vienas rūšis mažinti, o kitų sėti ar sodinti daugiau. Mažinu daržoves, o didinu bulvių plotą, nes bulvės tiek lietuviams, tiek kitiems – antra mėsa. Turiu gerus rūsius, sandėlius, tad iki pavasario išlaikau kokybiškas bulves. Net ir žiemą galiu žmonėms pateikti puikios kokybės ekologiškai išaugintų bulvių reikiamą kiekį. Bulvių sodiname apie hektarą. Pas mus labai sunkios žemės, tad ūkininkauti nelengva. Norint, kad žemė pailsėtų, reikia naudoti sėjomainą, beje, to reikalauja ir ekologinio ūkininkavimo sąlygos.

- O kaip kovojate su kolorado vabalais?

- Stengiamės sodinti bulves kuo anksčiau, ir tai padeda. O kiek suvalgo, tiek suvalgo. Juk chemijos negaliu naudoti. Žinoma, kartais turguje tenka išklausyti įvairiausių replikų, kad naktimis purškiame bulvių laukus. Dažniausia stengiuosi nesivelti į diskusijas, bet kartais tenka ginti savo pozicijas, bet džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių renkasi ekologišką produkciją. Šiemet gerai užderėjo svogūnai. Gal prieš kokius 3 metus tokie buvo.

- O kaip su technika? Be jos neišsiversi net ir ekologiniame ūkyje.

- Turiu savo visą reikiamą. Per paskutinius penketą metų susikomplektavau. Pasistačiau ir sandėlius. Tai žingsnis po žingsnio ir einu pirmyn. Dabar mano ekologiniam ūkiui priklauso 24 hektarai. Žinoma, mažoka, bet yra tiek, kiek yra.

- Ką dar be svogūnų ir bulvių sodini, sėji?

- Yra morkų apie 15 arų, kopūstų nemažas plotelis, bet čia su kiškiu tenka kariauti. Dar kopūstų daigai šiltnamyje, o jis jau laukia. Čia jis toks savas, vietinis. Niekas nepadėjo, teko pirkti agroplėvelę ir dengti. Sumokėjau 1000 litų, visiems neužteko, tai tuos ir nukramsnojo. Kartais juokauju, kad reikia vietoj ekologinio ūkio zoologijos sodą daryti, nes čia ne tik kiškis gyvena, bet ir šernai vaikšto, ir gervės dažnai apsilanko, pora stirnų. Šernai ir šiemet nemažai bulvių iškniso. Tad gyvenu gana įdomiai. Dalį pasėto derliaus žvėrys sudoroja. Gal tai ir duoklė gamtai? Taip pat dar auginu 10 ha baltųjų garstyčių, jos duoda dvigubą naudą – ir grūdų prikuli, ir žemę patręši.

- O kaip su kontrole?

- Kai pradėjau ūkininkauti, jos nebuvo, o dabar tikrina nuolat. Dar ir pataikyti tiems tikrintojams turi. Vieniems popierių reikia daugiau, kiti sako, kam tiek prirašei. Štai ir įtik jei nori. O tų popierių pildymas atima daug brangaus laiko. Kontrolieriai kartais atvažiuoja ir patikrina neįforminę. Bet aš nebijau, nes laikausi visų reikalavimų, nieko netręšiu, pesticidų nenaudoju. Reikalavimai griežtėja ir, ko gero, griežtės.

- Giedriau, išauginti produkciją – pusė darbo, o kaip su realizavimu?

- Daug ką teko išbandyti. Buvom ir kooperatyvą įkūrę, nes prekybos tinklai iš ūkininko nepirkdavo. Dabar kooperatyvo veikla sustabdyta, nes be to galima išsiversti. Su centrais dabar nedirbu, nes jų reikalavimai didžiuliai, o uždirbi mažai. Dabar turiu klientus, kurie arba iš namų paima, arba turguje realizuoju. Beje, klientų ratas plečiasi, ir tai teikia vilčių, kad viskas bus gerai. Kartais daržovių būtų galima realizuoti daugiau. Jei 2012 metais mano ūkis buvo pripažintas pažangiausiu ekologinių ūkiu, vadinasi einu teisinga kryptimi, - sako Giedrius. Paskui dar kartą prisimename beprasmį biurokratizmą, kylančius reikalavimus sėklai. Ko gero, ateis tas laikas, kai teks naudoti tik sertifikuotą sėklą, o kai paklausiau Giedriaus, ar patys valgo ekologiškus produktus, išgirstu atsakymą: - taip, viską, ką auginame, tą ir patys valgome.

Didžiausią darbų dalį tenka padaryti šeimos nariams, kartais daro talkas. O ir pats dirba neskaičiuodamas valandų. Vien šiltnamiams palaistyti per sezoną sunešioja apie 30 tonų vandens, o ir kiti darbai ne iš lengvųjų, bet ekologiškai ūkininkaujantis Giedrius Čičiurka nesiskundžia ir su optimizmu žvelgia į ateitį. Žinoma, kaip ir daugelio ūkininkų ateitis daug kuo priklauso nuo būsimų išmokų, nuo reikalavimų, kurie vis griežtėja. O patirtimi Giedrius gali jau ir su kitais pasidalinti, ir jei kas klausia, visados pataria.

Palikę malonų pavėsį išeiname ir po laukus pasidairyti. Giedrius parodo ir zuikio nuniokotą kopūstų lauką, kurį teko atsėti, ir dabar čia auga garstyčios. O šiltnamiuose, kur noksta pomidorai, nuo kaitros pasijutau lyg pirtyje, o juk tokiame tvankume Giedriui tenka laistyti didelį plotą. Štai toks gyvenimas Giedriaus Čičiurkos ekologiniame ūkyje, kuris gyvuoja jau 15 metų, o tai ne tiek ir mažai.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis