Mes turime 179 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:186
mod_vvisit_counterŠią savaitę:186
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:10986
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:150279

Rytų Aukštaitijoje viešėjo svečiai iš Žemaitijos

2014 m. rugpjūčio 27 d. trečiadienis Nr. 64 (1402)

Vasarai sparčiai ritantis rudeniop, vienos iš gražiausių švenčių metu – }Žlinės proga – Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras sulaukė svečių iš gana tolimo Lietuvos pakraščio. Rodos, jau tapo įprasta, kai aukštaičiai atostogaudami vis sumano aplankyti pajūrį, bet, pasirodo, ir žemaičiai ne mažiau žingeidūs, nes ir jiems rūpi pasižvalgyti po kitą Lietuvos regioną. Artimiau susipažinti su ežeringais ir kalvotais Ignalinos, Molėtų ir Švenčionių rajonais bei čia gyvenančiais žmonėmis šįsyk sumanė Klaipėdos rajono Kisinių kaimo (Dovilų sen.) bendruomenės atstovai. Išties džiugu, kad kaimo bendruomenės iš gerokai nutolusių vietovių, netgi iš skirtingų regionų, pasitaikius palankiai progai, aplanko vieni kitus bei pasidalina turima patirtimi – glaudūs tarpbendruomeniniai ryšiai padeda puoselėti senąsias tradicijas, gerinti kaimų gyvenimo kokybę. Dar prieš gerą pusmetį buvo pradėtos derinti sumanytos pažintinės kelionės detalės su Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centru, kol sudėliojus visus šios viešnagės niuansus ir prioritetus, jau gerokai įsibėgėjus rugiapjūtei, o kaimų darželiams nušvitus vėlyvųjų vasarinių gėlių varsomis, rugpjūčio 15-17 d. Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktorius Kęstutis Lisauskas ties Molėtais pasitiko iš Vakarų Lietuvos atvykusius svečius.

 

Tikslas - susipažinti su avininkystės verslo vystymu Rytų Aukštaitijoje

Kisinių kaimo bendruomenė, vykdydama ES finansuojamą projektą „Avininkystės verslo strategijos plėtra Kisinių kaimo bendruomenėje“, planuodama jo veiklas, numatė tikslinę pažintinę kelionę po Rytų Lietuvą, o vienas iš pagrindinių šio sumanymo tikslų – susipažinti su avininkystės verslo vystymu Rytų Aukštaitijoje, nes norint ūkininkui pradėti kurti avininkystės ūkį, būtina savo akimis pamatyti, kaip sekasi tiems, kurie tokiu verslu užsiima jau ne vienerius metus. Neatsitiktinai sumanyta organizuoti kelionę į Rytų Lietuvą, nes avių auginimas šiame regione – gera išeitis nedidelių ūkių ir nederlingų žemių savininkams. Todėl pirmoji pažintis su aukštaičių kraštu prasidėjo nuo apsilankymo Inturkėje (Molėtų r.) įsikūrusiame avių ūkyje ir susitikimo su vieno iš didžiausių avių ūkių šiame regione šeimininku Giedriumi Prakapavičiumi. Svečiai iš }Žmaitijos turėjo progą susipažinti su moderniai įrengtame ūkyje auginamų pieninių ir mėsinių avių veislėmis, ožkomis, sužinoti ne tik tokio turimo ūkio teikiamą naudą ir galimybes, bet ir įvertinti patirtas nesėkmes bei praradimus. Šiame ūkyje auginamos vis labiau Lietuvoje populiarėjančios Lacaune avys yra vertinamos dėl pieno, nes iš jo gaminamas labai kokybiškas sūris. Atvykusiųjų laukė čia pat, ūkio teritorijoje įrengtoje sūrinėje-parduotuvėlėje, gaminamų avių sūrio ir jogurto bei brandintų įvairių rūšių sūrių degustacija. Pasižvalgę po ūkio teritoriją, gyvulių šėrimo, melžimo ir kitas ūkinės paskirties patalpas, patenkinę smalsumą pieninių avių auginimo ypatumų, produkcijos tiekimo vartotojui tiesiogiai iš gamintojo privalumų ir kitais rūpimais klausimais, nenoriai palikę Prancūzijos alpėmis dvelkiančią ūkio sūrinę bei atsisveikinę su svetinga ūkininko šeima, kelionės dalyviai pasuko per vieną iš didžiausių Lietuvos girių vingiuojančiu keliu Labanoro link.

 

Antra stotelė - Labanoras

Neilgai trukus, pasiektas Labanoras. Nors }Žlinės iškilmės jau buvo pasibaigusios ir šventinis šurmulys nurimęs, visgi miestelio centre kaip ryški dominantė keliaujančiuosius pasitiko lyg feniksas pakilusi iš pelenų, gandais apipinta Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, kad atvykusieji galėtų ja niekieno netrukdomi pasigrožėti. Svečių pasitikti atskubėjo ilgametė Labanoro gyventoja Stasė Godienė, tvarkanti bei prižiūrinti bažnyčią bei jos aplinką, kuri svečiams pravėrė ne tik atstatytos bažnyčios, bet ir šalia stovinčios, 2009 m. gaisro nepaliestos varpinės duris bei supažindino su čia saugomų relikvijų paroda.

 

Reškutėnuose – pažintis su krašto istorija

Nuo Labanoro miestelio jau beveik ranka pasiekiamas Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijos pietuose, abipus }Žimenos upės pabiręs Kaltanėnų miestelis, kuriame svečių mikroautobusas pasuko Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro link. Čia kelionės dalyviai apgyvendinti, o taip pat susipažindinti su Centro aplinka, jo veiklomis ir pačiu Kaltanėnų miesteliu. Po sočių pietų, svečiai iš }Žmaitijos, lydimi pažintinės kelionės vadovo K. Lisausko, apsilankė šalia Kretuono ežero įsikūrusiuose Reškutėnuose. Čia, kaimo bendruomenės namuose, jų nekantriai laukė šios bendruomenės pirmininkė Janė Petkūnienė, kiti bendruomenės nariai, pakvietę svečius susitikimui-pokalbiui prie vaišių stalo. Kadangi reškutėniškiai ne tik vaišingi, bet ir prieš keletą metų vykdė projektą ,,Gyvulininkystės vystymas Reškutėnų bendruomenėje išsaugant retus paukščius“, kurio dėka jų bendruomenė įsigijo avių ir sėkmingai jas augina, todėl pasidalinti įgyta patirtimi ir pasikalbėti su svečiais iš kito Lietuvos pakraščio tikrai buvo apie ką. Tačiau Reškutėnai ir jų aplinka žemaičius patraukė ne vien avių auginimo klausimu - šis kraštas garsėja praeities palikimu, garsus lietuvybės šaknų išsaugojimo įvykiais bei patriotiškais žmonių poelgiais. Nalšios krašto Reškutėnų muziejuje, kaimo apylinkėse, galima savo akimis pamatyti ir atkurti visą krašto istorijos raidą: nuo akmens amžiaus iki mūsų dienų. Ir, aišku, apie visa tai geriausiai žino ir svečių dėmesį patraukti gebėjo ne kas kitas, o muziejininkė, kraštotyrininkė Viktorija Lapėnienė. Ne mažiau susidomėjimo sulaukė ir apsilankymas Jukiškės kaime pastatytoje koplyčioje, kur svečius pasitiko jos autorius ir šeimininkas, gerai žinomas Lietuvos medžio drožėjas, menininkas Juozapas Jakštas. Jis pakvietė atvykėlius apsilankyti koplytėlės viduje bei iš arčiau susipažinti su jo darbais, kurių kiekvienas akį traukė žmogaus minties įsikūnijimo medyje stebuklu. O kur dar nepakartojama Reškutėnų kaimo, Kretuono ežero su visomis jo salomis apylinkių panorama, lyg iš paukščio skrydžio atsivėrusi svečiams nuo ant Lygumų kalno įrengto apžvalgos bokšto... Susitikimas su reškutėniškiais tęsėsi visą popietę iki pat vėlyvo vakaro: susibūrę ant Kretuono ežero kranto, svečiai vaišinosi ėrienos šašlykais.

 

Pažintis su Švenčionimis bei Sirvėtos regioniniu parku

Antroji svečių iš pajūrio viešnagės diena prasidėjo ekskursija po Cirkliškio dvarą Švenčionių profesinio rengimo centre. Atvykusius svečius pasitiko Cirkliškio kaimo bendruomenės pirmininkas, kraštotyrininkas Bronius Lazaraitis, papasakojęs apie Švenčionių krašto – istorinės Nalšios žemės dalies – praeitį bei paties Cirkliškio dvaro atsiradimo istoriją. Pasižvalgę po Švenčionių miesto centrą, aplankę Visų Šventųjų bažnyčią bei papietavę „Beržuvio“ restorane, ekskursijos dalyviai pasuko Sirvėtos regioninio parko link. Prie Sėtikio ežero pakrantėje besiveržiančio Lino verdenės šaltinio juos pasitiko šios saugomos teritorijos vyresn. specialistas Marius Semaška, kuris atskleidęs respublikinės reikšmės gamtos paminklo, legendomis apipinto šaltinio atsiradimo istoriją, svečius pakvietė į Šventos kaime įsikūrusį Sirvėtos RP lankytojų centrą. Pasisvečiavus skoningai įrengtame lankytojų centre, kuriame net vidaus interjero detalės padeda įminti lietuvių mitologinės pasaulėžiūros paslaptis, aplankius dvarvietėje išlikusią liepų pavėsinę, susitikus su Vaikūčių kaime gyvenančia avių augintoja, ūkininke Ginte Šekšneliene, su kuria svečiams susitikimą padėjo suorganizuoti Sirvėtos RP direktorė Romualda Baranauskienė, išskubėta susipažinti ir su kitais šio parko objektais: Kačėniškės piliakalniu, Didžiasalio etnografiniu kaimu. Vakarop, jau sugrįžus į Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centrą, pratęsta pažintis su Kaltanėnų apylinkėmis pasitelkus kitus aktyvaus keliavimo būdus: plaukiant baidarėmis }Žimenos upe ir }Žimenų ežeru, važinėjant dviračiais po Kaltanėnų miestelio apylinkes ar tiesiog pasivaikštant Kaltanėnų miestelio gatvėmis bei takais. O vėlus vakaras taip pat praleistas smagiai: besikaitinant pirtyje bei besimaudant }Žimenoje.

 

Diena Aukštaitijos nacionaliniame parke

Trečioji viešnagės diena pakvietė svečius artimiau susipažinti su Aukštaitijos NP: Palūšėje svečius iš }Žmaitijos pasitikusi seniausios Lietuvoje saugomos teritorijos vyresn. specialistė – kultūrologė Sigutė Mudinienė pristatė parką, jo lankytojų centrą bei įdomiausius parko pažintinius objektus toliau vykusios ekskursijos po Aukštaitijos NP teritoriją metu. Ekskursijai įpusėjus, Linkmenų kaime aplankytas dar vienas, šį kartą jau ketvirtas avių augintojas Nerijus Adamavičius, svečius iš }Žmaitijos supažindinęs su savo avių ūkiu bei pasidalinęs rūpesčiais ir pasiekimais. Po susitikimo su juo, ekskursijos dalyviai pasuko Strigailiškio link.

Paskutinis ekskursijos akcentas – pietūs UAB ,,Romnesa“ bei dalyvavimas edukacinėje programoje „Šakočio kepimo istorija“. Besišnekučiuojant prie arbatos ar kavos puodelio, aptarti visų trijų dienų metu patirti įspūdžiai, išsakyti abipusiai dėkingumo žodžiai, palinkėjimai.

 

Sutelkus jėgas – įvairesnės ekskursijos

Išsekus viešnagės laikui, svečiai išsiruošė į namus, o šio pažintinio renginio organizatorius, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktorius Kęstutis Lisauskas, prisimindamas susitikimo su žemaičiais akimirkas, prisipažino besidžiaugiantis tuo, kad tiek mūsų, tiek kitų aplinkinių rajonų kaimo bendruomenėse atsiranda žmonių, kurie pasiūlo savo geranorišką pagalbą giliau ir išsamiau pristatant visuomenei Švenčionių rajoną bei visą Švenčionijos kraštą. Tokiu būdu sutelkus jėgas, atsiranda galimybė organizuoti įvairesnes pažintines ekskursijas, atskleisti savo krašto vertybes įtraukiant naujas temas. Už tai jis dėkingas visiems kraštiečiams, dalyvavusiems supažindinant svečius su šia Rytų Aukštaitijos dalimi - pasak jo žodžių, niekas kitas taip gerai nepažįsta ir nejaučia savo gimtosios žemės, kaip čia gyvenantys ir dirbantys žmonės, kurie geriausiai gali pristatyti savo kraštą praturtindami savąja patirtimi.

Danutė RASTENIENĖ