Mes turime 233 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2124
mod_vvisit_counterŠią savaitę:2124
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:43891

Profesinis mokymas – jo reikšmė mūsų rajonui ir Lietuvai

2014 m. rugsėjo 13 d. šeštadienis Nr. 69 (1407)

Profesijos atgimimas

Šių metų rugsėjo pirmąją teko sutikti kartu su Švenčionių profesinio rengimo centro kolektyvu. Šalia pasitempusių mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų, svečių sveikinimo kalbų, gausybės gėlių buvo ir kitas gražus šventės momentas – santykinai gausėjantis profesinį išsilavinimą norinčių įgyti moksleivių skaičius bei prie mokytojų kolektyvo prisijungiantys net keli nauji kolegos. Dėsninga, kad jaučiamas profesinio mokymo ir mokymosi atgimimas visoje Lietuvoje. Tai ne visiškai adekvačios, tinkamai ir laiku nekoordinuotos Lietuvos švietimo politikos, nepalankaus pačios visuomenės požiūrio į profesinį mokymą pasekmė, kuomet per paskutinius metus pradėjo jaustis darbuotojų su atitinkamomis profesijomis trūkumas Lietuvoje veikiančioms ar besikuriančioms įmonėms.

Per paskutinius du dešimtmečius buvo ypatingai „kultivuojamas“ ir puoselėjamas aukštasis mokslas, o nuvertintas amatas, profesija. Natūraliai aukštasis išsilavinimas buvo siejamas su geresniu gyvenimu, stabiliomis pajamomis bei socialinio statuso įtvirtinimu. Palaipsniui Lietuva tapo pirmaujančia ES pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių. Tuo tarpu, pavyzdžiui, nuo 2000 iki 2007 metų šalyje mažėjo profesinėse mokymo įstaigose besimokančių mokinių. 2007 metais profesinėse mokyklose mokėsi vos kiek daugiau nei 26 proc. jaunų žmonių, kuomet ES vidurkis – apie 50 proc. Lietuvoje per tuos septynetą metų profesinių mokymo įstaigų mokinių sumažėjo apie 33 proc.

Tačiau dabar stebime atgimimą profesinio mokymo srityje. Paklausią profesiją ir patirtį turintis asmuo paskutiniais metais darbo užmokesčiu neretai konkuruoja su aukštąjį išsilavinimą turinčiu asmeniu. Šiemet profesinio rengimo mokyklose mokytis panoro 21,4 tūkst. asmenų – tai 12 proc. daugiau nei buvo planuota priimti. O 2013 metais buvo priimta 21,2 tūkst. asmenų, arba dešimtadaliu daugiau planuoto skaičiaus. Daugėja vidurinį ir netgi aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų profesinėse mokyklose. Visi siekia išmokti amatą, įgyti konkrečią profesiją, kuri garantuotų pajamas. Tai taip pat minėjo praėjusią savaitę naujai atidarytame praktinio mokymo centre Vilniuje besilankydamas Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis: „Kai prieš dvejus metus, tik pradėjęs savo kaip ministro darbus, lankiausi vienoje profesinėje mokykloje, ji atrodė taip pat, kaip kad tarybiniais laikais. Tačiau dabar jau turime kuo pasidžiaugti. Judame ta linkme, kuria turime judėti – įvairiausių projektų dėka vaizdas keičiasi į gerąją pusę. Jei mes sugebėsime išlaikyti standartus, padarysime perversmą ir jaunimo sąmonėje: profesinis mokymas taps vis populiaresnis. Tikiu, kad profesinio rengimo mokyklos aprūpins Lietuvą tais specialistais, kurių labiausiai trūksta. Mums reikia ne tik turinčių aukštąjį išsilavinimą, o turinčių naudingų Lietuvai žinių žmonių.“.

 

Iššūkiai profesinei mokyklai rajone

Švenčionių profesinio rengimo centras skaičiuoja savo tradicijas nuo 1959 metų. Išgyvenęs pertvarkas, reformas, nuolatos gražinamas, renovuojamas, jis yra tapęs neatsiejama mūsų rajono tapatybės dalimi. Kaip ir Cirkliškio dvaras. Džiaugiuosi, kad kasmet atsinaujina ir pasipildo mokyklos kolektyvas, diegiamos naujos programos.

Dabartinis mokyklos strateginis tikslas – sudaryti sąlygas asmenims įgyti kompetencijas ir kvalifikacijas, įgalinančias prisitaikyti prie Lietuvos ir Europos Sąjungos ekonominių, socialinių, politinių bei technologinių sąlygų bei sugebėti konkuruoti kintančioje darbo rinkoje. Tikslas labai abstraktus, tačiau ir suprantamas, kai suvoki kontekstą – sugebėti konkuruoti kintančioje darbo rinkoje. Kitaip pasakius, mokykla turi keistis ir prisitaikyti prie darbo rinkos, kad mokyklos mokiniai su įgytomis kvalifikacijomis rastų darbą. Ir čia reikia paminėti paskaičiavimus, jog didesnė dalis baigusių Švenčionių profesinio rengimo centrą suranda darbą ir dirba pagal specialybę arba siekia aukštesnio mokslo.

Visgi prieš trejetą metų, dar tuometinio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus pradėtas profesinio mokymo aktualizavimas ir raginimas profesinėms mokykloms prisitaikyti prie regione esančio verslo poreikio, jau šiuo metu yra tapęs strateginiu tikslu. Norima matyti profesines mokyklas vietos įmonių partnerėmis, pagalbininkėmis, ruošiant joms specialistus. Direktorės M.Gustienės – Vilniškės pastangomis šis bendradarbiavimas prasidėjęs. Surasti su verslu tuos sąlyčio taškus bendradarbiavimui yra pagrindinis iššūkis profesinėms mokykloms. Čia reikalinga kryptinga valstybės, savivaldybių pagalba prisitaikant prie naujos tikrovės. Įsitvirtinusioms ir didžiausioms rajono įmonėms UAB „Intersurgical“, AB „Švenčionėlių keramika“, UAB „Maltosa“, UAB „Sartor“, UAB „Švenčionių vaistažolės“, UAB „Vėjinė“, IĮ „Girios“, UAB „Baloša“, UAB „Svirka“, UAB „Velga Vilnius“, UAB SK DESIGN reikia per daug skirtingos profesijos specialistų, kurių pati mokykla nepajėgs numatyti ir parengti. Čia reikalingas paties verslo noras ir iniciatyva bendradarbiauti su profesine mokykla, profesinės mokyklos galimybė pasiūlyti savo paslaugas konkrečiam verslo segmentui; Švietimo ir mokslo ministerijos (keliant mokytojų kvalifikaciją ir pan.), taip pat teritorinės darbo biržos glaudus bendradarbiavimas. Veikiant kartu galbūt pavyktų išvengti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo.

Matau labai perspektyvią tokių profesinių mokyklų ateitį. Ypač pasinaudojant 2014 - 2020 metų ES parama ir bendradarbiaujant su visais suinteresuotais partneriais.

Dar kartą noriu padėkoti Švenčionių profesinio rengimo centro kolektyvui ir direktorei už įdomią ir prasmingą rugsėjo 1-ąją.

Darius VELIČKA

Nepriklausomas tarybos narys