Mes turime 204 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2008
mod_vvisit_counterŠią savaitę:2008
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:43775

Meno ir amatų šventė „Tarp Kūnos ir Meros vingių“ Strūnaityje

2014 m. rugsėjo 13 d. šeštadienis Nr. 69 (1407)

Tautinis paveldas, tradiciniai amatai yra svarbi šalies etninės kultūros dalis. Iš kartos į kartą perduodama patirtis ir specialūs įgūdžiai, atkuriamos istoriškai susiformavusios tradicijos palaiko tautos gyvybingumą, parodo pasauliui šalies tautinį veidą. Tautinio paveldo produktų, daugiausia gaminamų rankomis iš vietos išteklių, pagal technologijas, būdingas konkrečiai kaimo vietovei ar etnografiniam regionui, išsaugojimas ir puoselėjimas yra svarbi tiek miesto, tiek kaimo vietovių ekonominio ir socialinio gyvybingumo bei patrauklumo didinimo priemonė. Būtent todėl, siekiant puoselėti Strūnaičio seniūnijos etninį bei kultūrinį paveldą buvo sukurtas projektas „Tarp Kūnos ir Meros vingių“. Šis projektas buvo novatoriškas tuo, kad susitiko keli kaimai. Jis buvo skirtas Vidutinės ir Strūnaičio kaimo bendruomenės žmonėms bei Strūnos socialinės globos namų gyventojams besidomintiems kultūra, papročiais ir amatais.

Įgyvendinus pirmąją projekto dalį Vidutinės kaime, organizatoriai suskubo rengtis kitai šventei. O tada meno mėgėjai privertė sukrusti ir Strūnaitį. Neišgąsdino ir neišbaidė žiūrovų net stiprus lietus. Matyt didelis noras buvo pamatyti, o gal ir išmokti kokio amato ar pasigrožėti jaunųjų seniūnijos fotomenininkų Gitanos Pavliukevičiūtės ir Domanto Umbraso fotodarbų parodos. O gal tiesiog pasiklausyti liaudiškos muzikos ar pašokti...

Šventės metu amatininkų surengtame kiemelyje savo darbus ir meistriškumą demonstravo vilnos vėlimo amato puoselėtoja Onytė Krūminienė. Šis pusiau užmirštas amatas paskutinį dešimtmetį atgimė šiuolaikinėje mados industrijoje. Projekto dalyviai turėjo puikią galimybę su šiuo menu susipažinti artimiau – pabandyti patys. Susirinkusioms į renginį moterims O.Krūminienė demonstravo savo sukurtus gaminius ir siūlė kibti į darbą. Moteriškos rankos plėšė, dėliojo vilnos gabaliukus, šlapino vandeniu, muilavo ir ilgai trynė, glostė, dekoravo, kol pagaliau gavosi netikėtai gražūs, paslaptingi, šilti, mieli kūriniai: sagės, žaisliukai ir kt.

O kaip gi tokia šventė praeitų be seniūnijos pažibos, laureatės diplomu ir „Aukso vainiku“ apdovanotos Vilniaus apskrities Švenčionių rajono liaudies meistrės, šiaudinių sodų rišėjos Janinos Pauliukevičienės pamokėlių ir darbų parodos?!. Nors jau daug teko jai pamokėlių vesti ne viename renginyje, bet besidominčiųjų šiaudinių vėrinėlių vadinamų „sodais“ rišimu ir kepurių pynimu atsirado nemažai.

Tautinių juostų pynimo ir vijimo amato paslaptis demonstravo Rasos ir Algirdo Breidokų šeima. Pasak jų, anksčiau aukštaitės moters tautinis drabužis buvo neįsivaizduojamas be juostos, o dabar juostos gali būti puiki rankinės ar diržo detalė ar gali papuošti ir veikiančių kolektyvų narių tautinį kostiumą. Na, o nusivijus vieną kita virvelę, Breidokų šeima kvietė pasimėgauti lauko katilėlyje virtų žolelių arbatų. Pasakoriaus Algirdo Breidoko šmaikštūs pasakojimai sodria šio krašto tarme kėlė juoką ir geras emocijas bei puikiai paįvairino Strūnaičio šventę.

O apie vaistinių arbatų rinkimo, vartojimo ir gydymo galias, pasakojo ir demonstravo sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo tradicinės augalininkystės, maisto ruošimo ir gamtos gėrybių rinkimo amato puoselėtoja Silvija Juknevičienė.

Bet ne tik senovinio amato žiūrovai galėjo pasimokyti, nes juos į darbą kibti ir savo išmonę pademonstruot kvietė jaunosios amatininkės. Čia strūnaitiškiai su Gerdos Urbonienės pagalba senus daiktus galėjo paversti vienetiniais meno kūriniais – vyko dekupažo mokymai. Susirinkusieji pirmiausia buvo supažindinti su pačia dekupažo technika, apžiūrėtos dekupažui reikalingos priemonės. Dekupažas – tai kantrybės ir kruopštumo reikalaujantis menas, todėl, priklausomai nuo kiekvieno asmeninių įgūdžių, darbeliai išėjo skirtingi, bet visi labai gražūs.

Ne mažiau žiūrovams buvo įdomu išmokti pasigaminti ir papuošaliuką. Editos Krinickaitės rankose, mikliai perkirpta juostelė, priklijuotas akmenukas, virsdavo puikia sage ar segtuku į plaukus. O jos surengtos darbų parodos – pardavimo dirbiniai tikrai papuošė ne vienos šventėje dalyvavusios mergaitės galvą.

Viso renginio metu grojo ir visus linksmino Strūnaičio kaimo kapela „Merkūna“ ir Vidutinės kapela bei moterų ansamblis.

Strūnaitiškiai šiemet vėl atgaivino gražiausių sodybų konkursą. Todėl šurmuliuojant amatininkų kiemeliui, projekto vadovė Vilgelmina Apanskienė apdovanojo gražiausių kiekvienoje gatvėje sodybų šeimininkus. Nebuvo pamiršti ir projekto dalyviai, meno mėgėjai, kuriems buvo atsidėkota, jų pagerbimo ceremonijos metu.

Na, o palydėdami vasarą, projekto organizatoriai surengė paskutinį renginį. Į šventę buvo pasikviesta nepakartojamai smagi Adutiškio kaimo kapela. Po šaunaus koncerto visas būrys dalyvių ir žiūrovų susėdo prie vaišių stalo tęsti linksmybių. Šaunu, kad po sunkių vasaros darbų ir rūpesčių atsipūsti, pasisemti jėgų ir stiprybės ne mažiau svarbiems rudens darbams į vakaronę susirinko tikrai daug žmonių. Vakaronės metu, buvo dar sykį paminėta projekto sumanymo kilmė, užsibrėžti uždaviniai ir aptarti pasiekti rezultatai bei padėkota projekto dalyviams.

Jadvyga BUBNEL