Mes turime 155 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3178
mod_vvisit_counterŠią savaitę:8080
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:8080

UAB „Maltosa“ vadovų negąsdina nei embargai, nei valiutų kaita

2014 m. rugsėjo 24 d. trečiadienis Nr. 72 (1410)

Abipusės ES ir Rusijos sankcijos paliečia vis platesnį verslo įmonių ratą ir Lietuvoje. Ir nors mūsų rajone nėra daug įmonių, kurias sieja verslo ryšiai su Rusija, bet kiekviena žinia apie šios šalies taikomas ar dar ruošiamas atsakomąsias sankcijas kelia nerimą. Viena iš tokių įmonių, kurios produkcija keliauja į Rusiją – Švenčionėliuose įsikūrusi UAB „Maltosa“, gaminanti salyklą. Susitaręs su įmonės vadovu Valerijonu Kožemiako dėl pokalbio važiuoju į susitikimą. Baigus rekonstruoti Švenčionėliuose Partizanų gatvę, dabar iki gamyklos puikiausias privažiavimas. Įrengti šaligatviai, o ir pati gamykla vis gražėja ir modernizuojasi. Atėjo laikas ir administracijos pastatą atnaujinti. Pravėręs duris patenki į šiuolaikiškai suremontuotą pastatą. Apie įmonės gaminamą produkciją ir jos realizavimą kalbuosi su UAB „Maltosa“ direktoriumi Valerijonu Kožemiako ir komercijos direktoriumi Gintautu Bartusevičiumi. O prasidėjo mūsų pokalbis apie pagamintos produkcijos – šviesaus ir karamelinio salyklo – realizaciją.

- Adresai, kur iškeliauja mūsų salyklas, - Lietuva, Latvija, Baltarusija, Rusija, Vokietija. Gaminame mes dabar daugiausia dviejų rūšių salyklą – šviesų ir karamelinį. Karamelinis dar gaminamas skirtingų spalvų. Aludariai renkasi, kokio karamelinio salyklo nori, tada mes jį gaminame. Karamelinio iš anksto negaminame, o tik tada ir tokį, kokį gauname užsakymą. Šis salyklas naudojamas tamsiam alui gaminti, - apie realizaciją ir gamybą pasakoja komercijos direktorius Gintautas Bartusevičius.

- Ar turės įtakos jūsų produkcijos pardavimui Rusijoje įtempti santykiai tarp ES ir Rusijos?

- Pagrindinis mūsų pirkėjas užsienyje – Vokietija, o sankcijos iš Rusijos pusės mūsų kol kas neliečia. Embargo nei grūdams, nei salyklui kol kas nėra. Jei bus, teks kitų rinkų ieškoti. Turim Baltarusiją, kur aprūpiname salyklu aludarius. Ten keliauja karamelinis salyklas, o kadangi šviesųjį gamina patys, mūsų neįsileidžia. Jei pradės patys gaminti karamelinį salyklą, neįsileis ir to, o mes baltarusišką alų įsileidžiame ir dar be akcizo, nors lietuviško alaus puikios kokybės ir įvairaus turime sočiai. Kainų politika pas mus kartais įdomi. Logiškai galvojant, turėtume galvoti apie savo gamintojų apsaugą, - sako direktorius Valerijonas Kožemiako.

- Kiek salyklo pagamina UAB „Maltosa“ per metus?

- Per metus pagaminame iki 30 tūkstančių tonų salyklo. Daugiausiai tai šviesusis salyklas, karamelinio gaminame tik apie 5 tūkstančius tonų. Daugumą išvežame savo transportu. Tiesa, kai būna vasariniai pikai, tenka samdyti. Į Rusiją salyklas keliauja geležinkeliu, į Baltarusiją samdome transporto priemones, o Lietuvoje bei į Latviją, Estiją stengiamės savo transportu išvežti, - sako gerb. Gintautas Bartusevičius.

- Gero salyklo nepagaminsi be kokybiškų miežių? Iš kur juos perkate?

- Daugiausia visus miežius, reikalingus produkcijai gaminti, perkame Lietuvoje. Gaila, bet Švenčionių rajono ūkininkai išaugina ir parduoda tik apie pusantro tūkstančio tonų salyklinių miežių. To užtenka pusei mėnesio. Reikalavimai išaugintam salykliniam miežiui yra stabilūs, nes alaus gamyba labai sena, pagrindą sudaro miežių veislės, - atsakydamas į klausimą sako direktorius Valerijonas Kožemiako.

Žinoma, šiek tiek liūdna, kad mūsų ūkininkai išaugina tiek mažai salyklinių miežių, bet taip jau yra, nes mūsų krašte ir žemės nėra tokios derlingos kaip apie Panevėžį, Pasvalį ar Pakruojį, o nuo 2000 metų, kai pradėjo savo gamybą, UAB „Maltosa“ jau turi ir nuolatinių tiekėjų ratą, kuriais pasitikima. Daug ką nulemia ir ekonomika, rinkoje vyraujančios kainos. Ir pačioje „Maltosoje“ skaičiuojama ir planuojama, kaip sumažinti sąnaudas. Pasistatę kogeneracinę elektrinę, užgesino tris dujinius katilus, o ant likutinės šilumos dar ir pastatus gali apšildyti. O sumažėjusios dujų sąnaudos – jau nebloga ekonomija.. Dabar statoma galinga 2 megavatų katilinė, kuri naudos biokurą ir bus naudojama salyklo džiovinimui. Ir visos šios investicijos leis taupyti nuo 60 iki 70 procentų dujų. Dabar už dujas per metus UAB „Maltosa“, pasak direktoriaus Valerijono Kožemiako, sumoka apie 3 milijonus litų, o daroma investicija turėtų duoti realių rezultatų mažinant salyklo gamybos sąnaudas. Beje, nuo to laiko, kai buvo įvestos gamtinės dujos, jos pabrango beveik dvigubai.

- Norėdami išsilaikyti konkurencinėje rinkoje, mes turime nuolat skaičiuoti ir ieškoti optimaliausių sprendimų. Grūdų kainos mes negalime paveikti, tad reikia ieškoti kitų kelių, kaip sumažinti salyklo gamybos sąnaudas, - sako UAB „Maltosa“ direktorius Valerijonas Kožemiako.

- Ar nejaučiate nerimo dėl euro įvedimo?

- Čia aš iš viso nematau jokios problemos. Kartais nesuprantu, iš kur čia ir kam toks keliamas vajus. Mes ir dabar nemažai operacijų atliekame ir atsiskaitome eurais, ir tame perėjime nuo lito prie euro nėra jokios tragedijos.

Iš tiesų, kai moki skaičiuoti, kai galvoji kelis žingsnius į priekį, kai ieškai naujų realizacijos rinkų, nei embargai, nei valiutų kaita nėra tragedija. UAB „Maltosa“, kurioje dirba 51 žmogus, vadovai moka skaičiuoti ir tai jų ir visos įmonės sėkmės garantas.

Algis JAKŠTAS