Mes turime 146 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:419
mod_vvisit_counterŠią savaitę:419
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:11219
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:150279

Miškų atkūrimas

2011 m. rugsėjo 14 d., trečiadienis Nr.67 (1114)

Miško atkūrimas – darbai, kurie apima miškų sėklininkystę, sodmenų išauginimą, iškirstų miškų atkūrimą ir priežiūrą. Tai, ko gero, svarbiausia ir garbingiausia miškininkų pareiga. Tinkamai atkurtas miškas – garantas, kad ateities žmogus galės džiaugtis puikiais miškais.

Miškas atkuriamas dviem būdais – želdant arba sudarant sąlygas natūraliam miško žėlimui. Želdinimas naudojamas dažniau, nes tai greitesnis, efektyvesnis, geriau kontroliuojamas miško atkūrimo būdas. Miško želdinimas, lyginant su natūraliu žėlimu, leidžia sukurti produktyvesnius, atsparesnius nepalankioms gamtinėms sąlygoms medynus. Želdant sukuriami medynai geriau atitinkantys konkrečios vietos reikalavimus (vandens apsauginiai, rekreaciniai želdiniai ir pan.).

Geras, produktyvus miškas gali būti išaugintas tik iš kokybiškų sodmenų, o šie iš aukštos kokybės sėklų. Genetiškai patikimos sėklos renkamos miškų urėdijų sėklinėse plantacijose, sėkliniuose medynuose, genetiniuose draustiniuose, geriausiuose aukštos vertės medynuose. Iš surinktų sėklų urėdijų medelynuose išauginami medeliai, tinkami kirtaviečių apželdinimui. Paaugę, suformuota šaknų sistema sodinukai atsparesni nepalankioms gamtinėms sąlygoms ir žolių stelbimui.

Dažniausiai Lietuvoje skiriama pirmenybė pavasariniam miško sodinimui. Sodinimo sezonas labai trumpas- tai dviejų –trijų savaičių laikotarpis, prasidedantis įšalui išėjus iš žemės ir besibaigiantis sprogstant medžių pumpurams. Miškuose paprastai naudojami sodmenys su atvira šaknų sistema. Siekiant pratęsti sodinimo laiką,. iškasti medeliai dažnai laikomi ledainėse. Dar daugiau pratęsti sodinimo laiką galima naudojant sodmenis su uždara šaknų sistema, tačiau tokių kol kas Lietuvoje auginama nedaug.

Retai naudojamas miško atkūrimo būdas – sėjimas. Sėklinėse plantacijose, sėkliniuose medynuose surinktos sėklos tiesiog išsėjamos kirtavietėse, prieš tai mineralizavus miško paklotę.

Žėlimas – natūralesnis miško atkūrimo būdas. Dažnai susidaro įspūdis, kad miškas atželia savaime, be žmogaus pastangų. Taip nėra. Taikomos įvairios žėlimą skatinančios priemonės: sėklinių medžių palikimas, miško paklotės mineralizavimas, žėlinių priežiūra (stelbiančių žolių šienavimas), savaime neatžėlusių plotelių apsodinimas.

Želdintinose kirtavietėse ir degimvietėse dirbtiniu būdu miškas atkuriamas ne vėliau kaip per trejus metus, o paliekant žėlimui – ne vėliau kaip per ketverius metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai atkuriami ne vėliau kaip per dvejus metus. Iškirsti ąžuolynai, klevynai, liepynai ir pušynai, augę jiems tinkamose augavietėse, atkuriami taip, kad želdiniuose ir žėliniuose vyrautų tos pačios medžių rūšys.

VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos informacija