Vienas iš Miškų įstatymo pakeitimų, kuris įsigaliojo nuo š. m. liepos 1 dienos, sudaro geresnes sąlygas miško savininkams disponuoti savo miško valda, - įskaitant ir įsikūrimą greta savo miško.

Šis pakeitimas suteikia galimybę atidalinti ne miško žemės naudmenas, esančias ir nedideliame (iki 5 ha dydžio) miškų ūkio paskirties žemės sklype, kas pagal ankstesnį Miškų įstatymą nebuvo leidžiama. Tokiu būdu maždaug trečdaliui privačių miškų valdų savininkų sudaromos prielaidos atidalinus nuo miško ne miško naudmenas teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti kitos paskirties žemės sklypus (namų valdas) greta miško ar statyti ūkininko ūkio sodybas atidalintoje žemės ūkio žemėje.

Be to, šituo pakeitimu miško savininkams sudaryta galimybė atidalinant iš miško valdos suformuoti žemės sklypus teisėtai pastatytiems gyvenamiesiems namams ir jų priklausiniams eksploatuoti. Tai labiau aktualu iki Miškų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1995 m. sausio 1 d., teisėtai pastatytų pastatų savininkams, kuriems nebuvo išskirti sklypai iš miško valdos. Iki liepos 1 dienos galiojusiame Miškų įstatyme tokių išlygų nebuvo.

Miško ūkinės veiklos vykdymo sąlygas privačiuose miškuose iš esmės pagerina ir leidimas atsidalinti bendrosios nuosavybės teise valdomas miško valdas, kai tos valdos buvo suformuotos atkuriant nuosavybę.

Pagal kitą pakeitimą, nuo šiol savaime medžiais apaugę žemės ūkio plotai miškui bus priskiriami tik tada, kai tų medžių amžius - ne mažesnis kaip 20 metų. Tokiu būdu nustačius tokio amžiaus ribą, sudarytos sąlygos apleistos žemės, kurioje tik pradeda želti miškas (anksčiau ta žemė buvo naudojama žemės ūkiui), savininkui apsispręsti, ar jis savo žemėje nori auginti mišką ar žemės ūkio kultūras.

Dar viena svarbi žinia miško savininkams - miškininkystės veiklos (miško atkūrimo, kirtimų, priežiūros ir t. t.) naujosios pataisos praktiškai neliečia, todėl miškininkavimo tvarka lieka kokia buvusi.

Nerijus Kupstaitis

Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija