Mes turime 627 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2973
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13836
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:77257

Jaučiasi šeimininko ranka

2014 m. spalio 18 d. šeštadienis Nr. 79 (1417)

Patiems tvarkytis pigiau

„Ruošk roges vasarą“, - vadovaudamasis šiuo posakiu, Švenčionėlių seniūnas Antanas Juodaitis jau praėjusią savaitę seniūnijai parūpino sniego pūtiką šaligatvių valymui. Jis turėtų būti efektyvus pagalbininkas žiemą. Iki šiol galiojusi tvarka, kai gatvių tvarkymas buvo pagal sutartis atiduotas „Švenčionių švarai“, seniūno netenkina. Pasak jo, labai brangu, be to, jie pasirenka, ką valyti, ko ne, iš paskos reikia vėl siųsti žmones. Seniūnas planuoja šį darbą, taip pat ir kapinių priežiūrą atlikti savo jėgomis. Sniego pūtiką, kaip ir žolės pjovimo traktoriuką, žoliapjoves, seniūnija, pasitarusi su seniūnaičiais, pirko už seniūnijos bendruomenėms remti skirtas lėšas. Panaudojant lėšas štai taip koncentruotai, jos duoda kur kas daugiau naudos.

 

Daugiau darbo, bet daugiau ir tvarkos

Po seniūnijų reorganizacijos darbo barui išsiplėtus keleriopai, seniūnui nėra laiko kabinete ilgiau prisėsti, bet buvusios dvi seniūnijos - Švenčionėlių kaimiškoji ir buvusi Švenčionėlių miesto, - tapusios vienu administraciniu vienetu, sėkmingai išsitenka vienose rankose. „Nesakyčiau, kad specifika labai skiriasi“, - sako seniūnas Antanas Juodaitis. Vadovauti dviems seniūnijoms jam yra tekę ne kartą, pavaduojant miesto seniūną. Viskas įmanoma, nors ir nelengva, ypač kai suserga darbuotojai. „Šiuo metu be pavaduotojos - kaip be rankų, bet tenka išsiversti“, - apgailestauja seniūnas. Pasak seniūno, vis dėlto miesto ir kaimo žmonės kažkiek skiriasi. Miesto gyventojai linkę daugiau reikalauti ir to, kas nepriklauso: tai medis ne vietoje auga, tai vandentiekis kieme sugedo, tai gatvės dalies prie namų prižiūrėti nenori, ir kažkas tai turi sutvarkyti. „Po truputį aiškinamės, bandome įveikti sovietinį mąstymą, kad niekas už mus nieko nepadarys“, - dalinasi patirtimi A.Juodaitis.

 

Svarbu – kontrolė

Dažnai tenka girdėti, kad kaimuose labai daug rūpesčių kelia vandentiekio gedimai. Švenčionėlių seniūnijoje, sako, ši problema gerokai sumažėjo po to, kai seniūnas pareikalavo, kad apie vandentiekio avarijas jam būtų pranešama. Sako, dabar jų nėra daug – kontrolė pasiteisino.

 

Susigrąžino salę

Švenčionėlių seniūnija po ilgos kovos, per teismus iškrausčiusi netikusį nuomininką, atgavo savo patalpas, ir grąžino jų ankstesniąją paskirtį. Vėl įrengta salė, kurios taip reikėjo normaliam darbui. Čia periodiškai renkasi socialines pašalpas svarstanti ir skirstanti komisija, vidutiniškai po 14 asmenų, dar kviečiami ir besikreipiantieji dėl pašalpų. Kabinetuke tiek žmonių sudėtinga sutalpinti. Patalpos reikalingos ir seniūnaičių bei kitiems darbiniams susitikimams.

 

Socialinių pašalpų – trečdaliu mažiau

Perdavus socialinių pašalpų skirstymą seniūnijose sudarytoms komisijoms, visoje šalyje sutaupytos solidžios sumos. Švenčionių rajone nuo metų pradžios jau sutaupyta daugiau kaip 1 mln. litų. Švenčionėlių seniūnijoje išlaidos pašalpoms sumažėjo maždaug trečdaliu, bet, seniūno nuomone, žmonių nenuskriaudė. Gaila vieno – kad tenka mokyti dirbti 50 metų sulaukusius žmones, kurie akivaizdžiai vengia darbo. „Pasiteiraujame darbo biržoje, jeigu darbo atsisako, tai ir pašalpos neskiriame“, - sako A.Juodaitis.

Komisija jau įgudusi vertinti. Kai pašalpa neabejotinai priklauso, komisija balsuoja praktiškai vienbalsiai. Priešingu atveju – tik vienas kitas būna „už“. Piktnaudžiavimus, vengimą atidirbti komisija greitai nustato. Tiesa, būna atvejų, kai po 3 mėnesių negavę pašalpos asmenys kreipiasi vėl, bet, jeigu aplinkybės nepasikeitė, atsakymas vėl būna neigiamas. Yra ir tokių („patentuotų“ alkoholikų), kurie jau suprato, kad negaus, ir nebesikreipia. „Girtavimui pašalpų neskiriame. Jeigu pašalpa panaudojama ne pagal paskirtį, jos mokėjimas nutraukiamas“, - paaiškina seniūnas.

Atidirbimas taip pat labai sugriežtintas. Už pašalpą reikia atidirbti 120 valandų. Pradėjus mokėti pašalpą, išduodamas lapas, suderinamas grafikas. Jeigu pašalpos gavėjas užgeria ir neateina dirbti, pašalpos mokėjimas nutraukiamas. Seniūnas Antanas Juodaitis taip pat griežtai kontroliavo, ką žmonės dirba, kad nebūtų tik imitacijos. Todėl šiais metais su perpus mažesniu skaičiumi žmonių padaryta daugiau darbų negu ankstesniais metais.

Vengiančių darbo negelbsti ir medikų pažymos, jeigu jos nepagrįstos, o tokių, pasak seniūno, pasitaiko nemažai. Į pašalpų skyrimo komisijos posėdžius paprastai kviečiamas gydytojas Vytautas Vaitkevičius (jis yra ir seniūnaitis), kad pakomentuotų pažymas.

A.Juodaitis pripažįsta, kad seniūnams tenka didelė atsakomybė, bet džiaugiasi, kad geranoriškai padeda visuomenininkai, taip pat ir piktnaudžiautojų kaimynai, kurie neleidžia nuslėpti sugyventinių buvimo, pajamų slėpimo ir kt. Sąžiningiems žmonėms ši griežta tvarka patinka, nes, kaip patys sako, etatiniai pašalpininkai jau visiems įgriso. Nori pašalpos – eik dirbti.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis