Mes turime 401 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5100
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21301
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:97331
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kada visus gyventojus pasieks geras vanduo?

2011 m. rugsėjo 17 d., šeštadienis Nr.68 (1115)

Įgyvendindama ES vandens direktyvas, LR Vyriausybė yra Europos Sąjungai įsipareigojusi iki 2015 m. aprūpinti geros kokybės geriamuoju vandeniu ne mažiau kaip 95% šalies gyventojų.
 

Be vandens – nė dienos

Vanduo žmogui yra gyvybiškai svarbus. Sunku rasti gyvenimo ar veiklos sritį, kur nereikėtų vandens. Oficialiais Statistikos departamento duomenimis, ištirti šalies požeminio vandens ištekliai kaip turtas vertinami 31,5 mlrd. litų. Tai sudaro 15,7 % viso Lietuvos valstybės nacionalinio turto. Nors Lietuvoje yra nemažai gėlo vandens, dar daug neišspręstų gyventojų aprūpinimo geros kokybės geriamuoju vandeniu problemų. Geriausia padėtis yra didžiuosiuose miestuose, kur aprūpinama vandeniu 93–97 % gyventojų. Kaimuose centralizuotai tiekiamu vandeniu aprūpinami tik 3–4 gyventojai iš dešimties. Manoma, kad individualiai (daugiausia iš šachtinių šulinių, dažnai užterštų nitratais) vandeniu apsirūpina apie 1 mln. Lietuvos gyventojų.

 

Miestuose padėtis nebloga

UAB „Vilniaus vandenys“ Švenčionių rajono skyrius aptarnauja vandens tiekimo įrenginius Švenčionių bei Švenčionėlių miestuose, o nuotekų surinkimo ir valymo įrenginius - Švenčionių, Švenčionėlių bei Pabradės miestuose. Per metus patiekiama apie 0,45 mln. m3 vandens, išvaloma apie 1,02 mln. m3 nuotekų. Švenčionių mieste vanduo tiekiamas iš 6 gręžinių. Vandentiekio tinklų ilgis – 7 km, nuotekų tinklų ilgis – 7 km. Švenčionėliuose vanduo tiekiamas iš 8 gręžinių, veikia vandens nugeležinimo įrenginiai, vandentiekio vamzdynų ilgis – apie 14 km. Nuotekos Švenčionėliuose išvalomos naujai įrengtuose Švenčionėlių valymo įrenginiuose, kur visi valymo procesai vyksta uždarose talpose. Nuotekų tinklų ilgis – 14 km. Pabradės nuotekų tinklų ilgis – apie 6 km. Švenčionių rajono skyrius aptarnauja 4040 abonentų.

 

Vandens tiekimas kaime – sudėtingas ir nuostolingas

UAB „Švenčionių švara“ aptarnauja 220 kilometrų vandens trasų kaimo vietovėse ir 26 vandenvietes. Šį darbą atlieka tik 6 žmonės. Nepaisant to, vandens ūkio aptarnavimas bendrovei per metus padaro apie 200 tūkst. litų nuostolių. Elektrą naudojantys varikliai, gamtos ištekliai, laboratoriniai bandymai sudaro dideles išlaidas.

Perėmusi kaimų vandenvietes iš seniūnijų, „Švenčionių švara“ daug pasidarbavo: naujais gręžiniais pakeitė senus vandens bokštus, juos visus dabar galima demontuoti. Su trasomis ir toliau vargsta, nes joms perkloti reikėtų 15-20 mln. litų. Reikia realiai žiūrėti į gyvenimą – šiuo metu tokių lėšų nėra iš kur tikėtis. Darbą apsunkina kolūkinių laikų palikimas – visiška netvarka. Net miestuose dar pasitaiko savavališkų prisijungimų, kurie dažniausiai išaiškėja įvykus avarijai. Tuo tarpu kaimo vietovėse, pasak UAB „Švenčionių švara“ direktoriaus Kazimiero Džiaukšto, nieks nežino, nei kur, nei kaip, nei iš ko tos trasos paklotos. Nei schemų, nei projektų - kolūkių laikais kaip kas sugalvojo, taip ir prisijungė. Kolūkis aptarnavo vandenvietę ir jam priklausiusius pastatus. Kiti gyventojai patogumus „pasiskolino“ iš kolūkio – savavališkai prisijungė, o trasas paklojo kaip išmanė. Todėl dabar paaiškėja, kad trasos eina per sodus, po namais, ūkiniais pastatais. Įvykus avarijai, prasideda problemos, nes susiduriama su žemės nuosavybe. Trūkus vandentiekiui, o tai įvyksta dažnai, nes praktiškai visos trasos paklotos prieš 40-50 metų, kaimynas sako: „Kodėl aš turėčiau leisti kastis per mano žemę?“ Tenka prašyti, įtikinėti ne kam nors kitam, o „Švenčionių švaros“ atstovams. Direktorius džiaugiasi, kad bent turi labai nagingų darbuotojų, kurie sugeba prasikasti ir 20 centimetrų tikslumu pro medelį. Nepavyksta medžio išsaugoti tik tada, jeigu jis auga tiesiai ant trasos.

Nuostolius didina ir vandens skaitiklių neįsirengę arba jų neregistruojantys gyventojai. Jeigu žmogus vengia mokėti pagal apskaitos prietaisą, reiškia, jis suvartoja daugiau, bet kol kas nėra įstatymo, kuriuo remiantis galima būtų pareikalauti. Net įvestas abonentinis mokestis – kas mėnesį po 2,57 Lt – didelio efekto nedavė.

Pagal Vandens tiekimo įstatymą vandens tiekimą gyventojams turi perimti viešasis vandens tiekėjas. Kol kas tokio oficialiai šalyje nėra – įstatymas „pamirštas“. Bet kaimo vietovių vandens tiekio problemų ir tai neišspręstų, nes be projektų ir inventorizacijos vandens ūkio tiesiog neįmanoma perduoti. Sutvarkyti įmanoma, bet reikia didelių lėšų. Kokia būtų vandens kaina visa tai atlikus?..

 

Vandens kokybę blogina trasos

Kaimo vietovių gyventojai dažnai priekaištauja dėl prastos vandens kokybės. UAB „Švenčionių švara“ direktorius Kazimieras Džiaukštas neneigia ir sako visiškai juos suprantantis, bet patikslina, kad anksčiau, kol vanduo buvo tiekiams iš senų bokštų, buvo daug blogesnis. Tiesiog ir su pagerėjimu greitai apsiprantama ir ilgainiui nepastebima. Vandenvietėse vanduo kontroliuojamas, jo kokybė tikrai gera. Visų blogybių priežastis – jau minėtos trasos. Pasak direktoriaus, kaip vanduo gali būti geras, jeigu, pavyzdžiui, trasoje du metaliniai vamzdeliai sujungti per vidurį plastmasiniu? Iš tokių vamzdynų gero vandens nelauk. Įvykus avarijai, po gabalėlį vamzdynų keičiama naujais, bet metams skiriamų maždaug 100 tūkst. Lt visam kaimo gyvenamųjų vietovių vandens ūkiui labai mažai.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ
 

 
Reklaminis skydelis