Labai dažnai tenka išgirsti įvairių nuomonių apie pomėgius, dažnai dar hobiu vadinamus. Vieniems tai medžioklė, kitiems – žvejyba, tretiems – kelionės ar paprasčiausias darbas darže, sode, darbas ne tam, kad kažkokią naudą gautum, o todėl, kad tą daryti tiesiog patinka, ir jei tokiu atveju žmogaus paklausi, ar daug naudos iš to darželio ar sodo turi, gali sulaukti net piktoko atsakymo: „Tai mano hobis“. Panašiai atsakys ir visi, turintys vienokį ar kitokį pomėgį, beje, dažnai reikalaujantį ir nemažų finansinių išlaidų. Yra ir nemažai žmonių, kuriems hobis – tai ekstrymas, kai adrenalinas liejasi lyg iš perpildyto vandens indo. Prie tokių ekstrymo mėgėjų galima priskirti ir autoklubo „4x4 Švenčionys“ narius ir visą palaikymo komandą, be kurios indėlio nebūtų suorganizuotos varžybos. Šiemet sezoną „4x4 Švenčionys“ baigė puikiai surengtomis varžybomis Matusonių žiede ar trasoje. Manau, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, nes tą trasą spalio antroje pusėje būtų buvę geriausia pavadinti purvo voniomis automobiliams ir jų ekipažams bei pagalbininkams, nes dažnai purvo klampynėje įstrigus automobiliui per purvyną ir vandenį, kur kas gilesnį nei dainoje „Per Klausučių ulytėlę bridau gilų purvynėlį“, tikrąja to žodžio prasme, maudėsi ne tik šturmanas su vairuotoju, bet ir vienas kitas drąsiausias pagalbininkas. Bet apie viską nuo pradžių. Ir pradėsiu nuo klubo „4x4 Švenčionys“ atsiradimo ištakų, o atsiradimo priežastimi, kaip sako klubo prezidentas Andrius Jakubėnas, buvo keleto bendraminčių susibūrimas ir bandymas rengti pirmąsias varžybas bei dalyvavimas varžybose kitur.

- Noras tobulėti paskatino ir įregistruoti klubą oficialiai. Įregistravome mes autoklubą „4x4 Švenčionys“ 2011 metų sausio 16 dieną. Tad greitai ir 4 metų gimtadienį galėsime švęsti, - pradėdamas mūsų pokalbį sako Andrius Jakubėnas. – O tam, kad tobulėtume, reikia ir varžybų, tad ne tik pas save rengiame jas, bet ir kitur važiuojame. Aktyviausių klubo narių kažkur apie 15, o visa mūsų bendruomenė su palaikymo komanda yra gerokai virš 50.

- Andriau, kas gi traukia į tą ekstremalų važiavimą. Juk kai pažiūri, kokias kliūtis tenka įveikti ir kiek fizinių jėgų reikia ekipažui trasoje, tai iš šalies žiūrint lyg ir jokio malonumo ten nėra?

- Kažkaip sunku paaiškinti, kodėl, bet kai užsikabini, tai sustoti sunku, - sako Andrius Jakubėnas, o į pokalbį įsijungusi Ramunė Jakubėnienė šiek tiek kitaip apibūdina tą trauką automobiliams ir varžyboms ekstremaliomis sąlygomis.

- Tai neeilinio adrenalino troškimas. Ne tik tie, kurie važiuoja trasoje, gauna gerą adrenalino porciją, bet ir mes, sirgalės, gyvename tomis varžybomis ir gauname irgi gerą emocijų ir adrenalino dozę, o kiek po to prisiminimų būna. Svarbu ir tai, kad mūsų klubas gyvena ne tik varžybomis, pasirengimu joms, bet ir bendraujame ir kitomis progomis. Tai jungia bendraminčius, o jungiamoji grandis, žinoma, automobiliai. Važinėjame ne tik varžybose, bet ir taip rengiame lengvus pasivažinėjimus, pabuvimą gamtoje, - apie klubo gyvenimą kalba Ramunė Jakubėnienė.

O dabar sugrįžkime prie varžybų, kuriose dalyvavo beveik 20 ekipažų. Tarp jų ir trys Švenčionių klubo ekipažai. OPEN Plius klasėje važiavo Saulius Jarmalis su šturmanu Andžejumi Strakšiu. OPEN klasėje dalyvavo 2 švenčioniškių ekipažai. Nugalėtojais savo klasėje tapę Ruslan Kutko, Aleksandr Kutko ir Vadim Naidionov. Beje, šis ekipažas važiavo perdirbtu rusišku UAZ‘u. Antras švenčioniškių ekipažas šioje klasėje buvo Nikolai Čelenkov, Evgenij Kožemiakin ir Ernest Griken. Buvo ir daugiau norinčių dalyvauti, bet vyrai tiesiog nespėjo paruošti savo plieninių žirgų. Šį kartą nestartavo ir klubo prezidentas Andrius Jakubėnas, ruošiantis varžyboms naują „monstrą“. Beje, dabar visi gaminantys naujus automobilius, gamina TR3 klasės „monstrus“, tad kitą sezoną konkurencija jau tarp klubo narių bus didelė, o tai – dar daugiau taip išsvajoto adrenalino varžybų dalyviams ir emocijų palaikymo komandoms ir žiūrovams.

Smagu, kad Švenčionių rajonas tampa ekstremalių automobilių varžybų meka ir čia rengiamos ne tik tarptautinės „Gladiatorių“ varžybos, bet ir autoklubo „4x4 Švenčionys“ organizuojamos varžybos. Beje, šį kartą „4x4 Švenčionys“ klubas dalyviams paruošė daug sudėtingesnę trasą ir ekipažai patyrė tikrą malonumą išmaudydami purve ir save, ir savo techniką. Bet juk tai ir yra tas tikrasis tikslas – kuo sunkiau, tuo įdomiau. Taip, buvo ir apmaudo, ir džiaugsmo akimirkų, bet tai ir yra tikrasis gyvenimas, apie kurį žymusis rusų rašytojas ir mąstytojas Levas Tolstojus rašė: „Kad deramai nugyventum gyvenimą, turi suprasti, kas yra tas gyvenimas ir ką tame gyvenime reikia ir ko nereikia daryti“. Jei tai, ką darai, teikia džiaugsmą, manau, kad einama teisinga linkme, o baigdamas pasakojimą apie autoklubą „4x4 Švenčionys“ ir jo organizuojamas varžybas, norėčiau kartu su Ramune ir Andriumi Jakubėnais tarti nuoširdžiausius padėkos žodžius žemės, kurioje ir vyksta varžybos Matusonių žiede, šeimininkui Raimundui Zukulai, nes jei ne jis, kitą vietą tokioms varžyboms būtų sunku surasti.

Algis JAKŠTAS