Mes turime 376 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4761
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20962
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96992
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Paviršinės nuotekos – kas jos ir kaip tvarkomos?

2014 m. lapkričio 22 d. šeštadienis Nr. 88 (1426)

Ar kas nors susimąstome, kaip atsiranda nuotekos? Tie, kurie namuose turi visus patogumus (elektrą, karštą ir šaltą vandenį, vandentiekį, nuotakynus ir kt.), turbūt net nepagalvoja, kas nutinka su išleidžiamu į nuotekų tinklus vandeniu, ar jis yra pakankamai geras ir neužterš įvairių aplinkos komponentų. Didėjant urbanizuotų teritorijų plotui, augant automobilių srautui, paviršinių nuotekų surinkimo, valymo ir išleidimo problemos tampa labai aktualios.

 

Kas yra nuotekos? Paviršinės nuotekos – tai ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui). Paprastesnis apibūdinimas būtų: nuotekos – namų ūkyje ar gamyboje vartotas, gamyboje atsiradęs nereikalingas arba teritorijos paviršiumi, stogais ir pan. tekėjęs (lietaus, polaidžio, gatvių plovimo) vanduo.

Kokios nuotekos būna? Komunalinės nuotekos – gyvenamųjų rajonų nuotekos, kurių didžiąją dalį sudaro buitinės nuotekos. Jose būna ir gamybinių, lietaus nuotekų ir pašalinių vandenų. Buitinės nuotekos – iš virtuvių, prausyklų, skalbyklų, vonių, tualetų ir panašių vietų nutekantis vanduo. Jos susidaro namų ūkyje naudojant vandenį (pvz., skalbimo, indų plovimo, maisto gaminimo, prausimosi, tualetų nuotekos ir pan.). Prie buitinių nuotekų priskiriamos ir nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir išleidžiamos atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų. Srutinės nuotekos – tualetų nuotekos. Paviršinės nuotekos – į gruntą nesusigėręs kritulių vanduo, patenkantis į nuotakyną nuo žemės ar pastatų išorinio paviršiaus, taip pat sniego tirpsmo vanduo. Lietaus nuotekos – po gausaus lietaus žemės, statinių paviršiumi tekantis vanduo. Mišriosios nuotekos – kartu nutekančios buitinės ir paviršinės nuotekos. Gamybinės nuotekos – žemės ūkio ar pramoninėje gamyboje vartotas ir jai nebetinkamas arba gamybos metu susidaręs nereikalingas vanduo. Gamybinėms nuotekoms priskiriamos ir dėl gamybos ar kitos ūkinės arba komercinės veiklos (viešojo maitinimo, skalbimo, valymo paslaugų teikimo, viešųjų tualetų ar pan.) susidarančios nuotekos.

Kokia žala aplinkai? Į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiama šalinti (siekiant atsikratyti) vandens aplinkai kenksmingas medžiagas ir bet kokias atliekas. Tokiu šalinimu nelaikomas vandens aplinkai kenksmingų medžiagų patekimas ant teritorijų arba tiesiogiai į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas su dulkėmis ir krituliais ar dėl reikalavimus atitinkančios teritorijoje vykdomos ūkinės veiklos (pvz., eksploataciniai išmetimai iš techniškai tvarkingų transporto priemonių, kitokių mechanizmų, purvas nuo padangų ir pan.). Aplinkos tarša priklauso nuo to, kokio dydžio teritorijoje susidaro paviršinės nuotekos ir kokia veikla vykdoma teritorijoje. Pavyzdžiui, sandėliuojant įvairias chemines medžiagas, trąšas, birias medžiagas ir pan., teritorija turi būti tinkamai apsaugota, kad medžiagos tiesiogiai nepatektų ant dirvožemio ir jo neardytų, kad pro gruntą neprasiskverbtų ir nemigruotų į paviršinius bei gruntinius vandenis ir tokiu būdu nebūtų sukelta tarša vandeniui ir nepablogėtų jo kokybė. Taip pat birios medžiagos ir įvairūs chemikalai negali būti išplauti ir privalo tiesiogiai patekti į nuotekų valymo sistemas. Plėtojant žemės ūkį į dirvožemį su gyvulių mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patenka organinių medžiagų, azoto ir fosforo junginiai. Pertekliniai azoto ir fosforo kiekiai skatina vandens telkinių eutrofikaciją, kuri pasireiškia intensyviu vandens žydėjimu šiltuoju metų laiku, žuvų dusimu, vandens telkinių uždumblėjimu ir užaugimu.Prie taršos poveikio vandens telkiniams didinimo prisideda ir dirvos erozija.

Kaip apsaugoti aplinkos komponentus nuo taršos? Pagrindinis teisinis dokumentas, reglamentuojantis paviršinių nuotekų šalinimą, valymą ir išleidimą šalyje, yra Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas ir Paviršiniu nuotekų tvarkymo reglamentas, nustatantis paviršinių nuotekų surinkimo, valymo ir išleidimo aplinkosaugos reikalavimus, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos.

Jeigu pagal ūkinės veiklos pobūdį vandens aplinkai kenksmingų medžiagų patekimas ant teritorijos paviršiaus yra būtinas ir neišvengiamas, tokios teritorijos turi būti apsaugotos nuo paviršinių nuotekų susidarymo jose (pvz., uždengtos) arba ant jų susidarančios paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos kaip gamybinės nuotekos, t. y. taikomi visi gamybinių nuotekų tvarkymui nustatyti reikalavimai. Galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui mažai laidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos taip, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.

Kaip paviršinės nuotekos tvarkomos Švenčionių rajone? UAB „Vilniaus vandenys“ Švenčionių rajono skyrius aptarnauja vandens tiekimo įrenginius Švenčionių bei Švenčionėlių miestuose, o nuotekų surinkimo ir valymo įrenginius – Švenčionių, Švenčionėlių bei Pabradės miestuose. Per metus patiekiama apie 0,45 mln. m3 vandens, išvaloma apie 1,02 mln. m3 nuotekų. Švenčionių mieste vanduo tiekiamas iš 6 gręžinių. Vandentiekio tinklų ilgis – 7 km, nuotekų tinklų ilgis – 7 km. Švenčionėliuose vanduo tiekiamas iš 8 gręžinių, veikia vandens nugeležinimo įrenginiai, vandentiekio vamzdynų ilgis – apie 14 km. Nuotekos Švenčionėliuose išvalomos naujai įrengtuose Švenčionėlių valymo įrenginiuose, kur visi valymo procesai vyksta uždarose talpose. Nuotekų tinklų ilgis – 14 km. Pabradės nuotekų tinklų ilgis – apie 6 km. Švenčionių rajono skyrius aptarnauja 4040 abonentų. Kaimiškųjų seniūnijų vandentiekio ir kanalizacijos tinklus prižiūri UAB „Švenčionių švara“, UAB „Pabradės komunalinis ūkis“.

Sutelktąja tarša vadinama iš konkretaus šaltinio išleidžiama tarša – iš išleistuvų išleidžiamos miestų nuotekos, lietaus nuotekos, fermų ir kitų pramonės objektų nuotekos, žuvininkystės tvenkinių vanduo. Švenčionių rajone yra 21 sutelktosios taršos išleistuvas, per kuriuos išleidžiamos išvalytos buitinės, paviršinės, gamybinės bei žuvininkystės tvenkinių vanduo. Išleistuvai yra įrengti Žeimenos upėje (9 vnt.), Meroje-Kūnoje (3 vnt.), Dubingoje, Gorkoje, Sarėje, Šventelėje-Dėmėje (2 vnt.), Svyloje, Kamoje.

Jolita Bradulienė

 
Reklaminis skydelis