Švenčionių krašto kaimo bendruomenių asociacija, kurios direktorė Lidija Gaižutienė, rugsėjo 16-osios popietę Cirkliškio dvare surengė tradicinį rudeninį renginį – Jurginų šventę. Pernai tokia rudeninė šventė vyko Sariuose, kur iš jurginų žiedų buvo kuriami spalvingi kilimai, o šiemet Cirkliškio dvaras pražydo nepakartojamais jurginų žiedais, pasitinkančiais jau lauke prie įėjimo ir apsupančiais bei nepaleidžiančiais salėje. Su jurginų glėbiais, įvairiomis kompozicijomis, vaišėmis į Cirkliškį sugužėjo kaimo bendruomenių atstovai. Nei rengėjai, nei dalyviai turbūt nepajėgė suskaičiuoti, kiek ir kokių rūšių šių rudeninių gėlių oriai išsistiebė iš vazų, sutūpė į kompozicijas. Vien Inga Kujelienė, savo darželyje auginanti įvairiausias gėles, į šventę atnešė 50 rūšių jurginų, o Milkuškų bendruomenė – 31.

Jurginai (Dahlia) priklauso astrinių (Asteraceae) augalų šeimai, jų tėvynė - Centrinė Amerika. Centrinės Amerikos aukštikalnėse auga apie 15 rūšių laukinių jurginų, iš ten jie paplito po visą pasaulį. Dabar jurginai visai nepanašūs į neišvaizdžius savo protėvius. Nors tai nėra grynai lietuviškos etnografinės gėlės, bet jos labai mylimos ir noriai auginamos, ypač kaime. O pastaruoju metu juntamas tikras šių gėlių renesansas, ir retas gėlynas išsiverčia be šių spalvingųjų rudeninių gražuolių.

Iš visos širdies mylinti jurginus patikino ir Lidija Gaižutienė, šį augalą laikanti bene gražiausia lietuviško darželio gėle. Ypač ji vertinanti pomponinius jurginus, kurie ne tik traukia akį gražios formos žiedu, bet, pasak jos, laikomi viena iš seniausių veislių.

Pagal žiedynų formą Amerikos jurginų augintojų draugija (American Dahlia Society, ADS) jurginus skirsto į šias grupes: taisyklingi dekoratyviniai; netaisyklingi (nesimetriški) dekoratyviniai; pusiau kaktusiniai; kaktusiniai (tiesūs); kaktusiniai chrizanteminiai; skeltažiedžiai; rutuliniai; miniatiūriniai rutuliniai; pomponiniai; žvaigždiški; nimfiniai; bijūniniai; anemoniniai; apykakliniai; vienaeiliai, tuščiaviduriai (paprasti); tuščiaviduriai minionai; orchidėjiniai; naujausi tuščiaviduriai; naujausi pilnaviduriai.

Norint gėrėtis puikiais jurginų žiedais, šiems augalams reikia parinkti tinkamą vietą, atsižvelgti į jų poreikius ir silpnybes. Jurginai blogai auga žemoje vietoje, šaltoje, šlapioje ar užpelkėjusioje dirvoje, po liūties jurginų augimvietėje bala neturėtų išlikti daugiau nei pora dienų. Aukštiems ir trapiems jų stiebams pavojų kelia vėjai, ypač šalti šiaurės ir stiprūs rytų bei šiaurės rytų. Kadangi jurginai mėgsta šviesą, jų negalima sodinti prie didelių medžių, ypač lapuočių, sudarančių pavėsį ir dar nualinančių dirvą.

Pašalę jurginų gumbai supūva ir žūsta, todėl visose šalyse, kur žiemą dirva sušąla, juos reikia iškasti ir sausoje ir vėsioje (iki +10 laipsnių C) vietoje saugoti iki pavasario. Kai užauga ir subręsta gumbai, jurginus galima iškasti. Jei įmanoma, gumbams kasti geriausia pasirinkti pirmąją saulėtos dienos pusę, nes rudens saulėje jurginų gumbai gerai apdžiūsta ir neapdega. Patyrę gėlininkai jurginų gumbus aplieja parafinu, kad jie geriau išsilaikytų.

Kad ankstyvos šalnos nepakenktų jurgino šaknies kakleliui ir pamatinei stiebo daliai, rugsėjo viduryje rekomenduojama stiebus apkaupti žemėmis. Ankstyvosios šalnos pirmiausia pakanda jurginų žiedus ir lapus – jie nuruduoja, suminkštėja ir nebetenka dekoratyvumo. Kartais tai įvyksta labai ankstyvą rudenį, todėl jurginų augintojai specialistai pataria prieš prognozuojamas šalnas nakčiai užmesti ant jurginų agroplėvelės – tokios paprastos apsaugos priemonės leis gerokai ilgiau džiaugtis šiais rudeniniais gražuoliais.

Šventę pagyvino ir azarto suteikė varžytuvės, kur čia pat susibūrusios dvi komandos varžėsi ir išradingumu, ir šmaikštumu, ir kūrybingumu, ir žiniomis apie jurginus. Jurginas – tapo įkvėpimo šaltiniu net eilėms kurti.

Vertinimo komisija: VVG „Švenčionių partnerystė“ pirmininkė Birutė Borovikienė, VVG „Švenčionių partnerystė“ valdybos narys Algirdas Uziala ir Švenčionių profesinio rengimo centro direktorė Milda Gustienė balais vertino komandų pasirodymą per kiekvieną rungtį, o susumavus rezultatus – įteikė prizus ir atminimo dovanėles. Kol vyko komandų varžytuvės, ekrane buvo demonstruojamos nuotraukos ir kita medžiaga apie VVG, kaimo bendruomenių asociacijos veiklą.

Jungianti veikiančias rajono kaimo bendruomenes asociacija siekia skatinti ir palaikyti vietines Švenčionių rajono žmonių iniciatyvas švietimo, kultūros, socialinės paramos ir kitose srityse. Telkia asociacijos narius bendroms ekonominėms, socialinėms, ūkinėms, kultūrinėms problemoms spręsti, padeda kaimo vietovių gyventojams kurti naujas kaimo bendruomenes, skleidžia bendruomenių iniciatyvas, darbo patirtį.

Jurginų šventė taip pat neapsiribojo vien tik jurginais. Draugėn susibūrę aktyviausi rajono kaimo bendruomenių atstovai aptarė svarbius ir aktualius jiems dalykus, pasidalino idėjomis, projektų įgyvendinimo niuansais, čia pat jiems rūpimais klausimais konsultavosi ir su VVG specialistais, galų gale tiesiog pasišnekučiavo su seniai matytais pažįstamais iš atokesnių rajono kampelių, su kuriais geriausia proga susitikti tokiuose renginiuose. Ragavo vieni kitų atsivežtų vaišių – daugiausia namuose ruoštų valgių, šoko smagiai grojant šeimyniniam Rumbučių iš Adutiškio liaudiškos muzikos ansambliui.

Irena POŽĖLIENĖ