Į tarptautinę socialinę akciją „16 dienų be smurto“ įsijungė daug institucijų. Viena iš jų – Moterų informacijos centras, kuris Švenčionėlių socialinių paslaugų centro salėje surengė susitikimą ir diskusiją smurto ir su tuo susijusiomis temomis. Buvo kalbama apie įvairių institucijų bendradarbiavimą teikiant pagalbą nukentėjusiems dėl smurto artimoje aplinkoje, apie smurtą ir patyčias socialiniuose tinkluose. Diskusijoje dalyvavo Moterų informacijos centro, Vilniaus miesto krizių centro, Švenčionių r. policijos komisariato, Švenčionėlių socialinių paslaugų centro, seniūnijų socialiniai darbuotojai, savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atstovai.

Diskusijose dalyvavo Moterų informacijos centro projektų vadovė Dovilė Masalskienė, socialinė darbuotoja Erika Balčiūnaitė, Specializuotos pagalbos centro darbuotoja Rugilė Bukevičiūtė, Švenčionių policijos komisariato viršininkas Josif Kuzmickyj, tyrėjas Artūras Subel, Prevencijos poskyrio viršininkas Jan Tomašauskas ir kiti.

Statistikos duomenimis, kas trečia moteris yra patyrusi smurtą iš savo partnerio. Todėl kalbėdami apie smurtą artimoje aplinkoje diskusijų dalyviai kaip nukentėjusius dažniausiai minėjo moteris ir vaikus. Vyrai taip pat patiria smurtą artimoje aplinkoje, dažniausiai jie nukenčia nuo sūnų arba anūkų.

Švenčionėlių socialinių paslaugų centro struktūrinis padalinys Paramos šeimai tarnyba savo veiklą pradėjo nuo 2014 m. liepos 1 d. Jos teikiamų paslaugų gavėjais gali būti socialinės rizikos šeimos (asmenys) arba šeimos (asmenys), atsidūrusios krizinėje situacijoje (patyrusios smurtą, netektis, skyrybas šeimoje ir kt.).

Švenčionių policijos komisariato viršininkas Josif Kuzmickij, pabrėžė turintis didelę patirtį užkardant, tiriant smurto artimoje aplinkoje atvejus, nes šioje srityje daug dirbęs dar būdamas apylinkės inspektoriumi Vilniaus rajone, kai nebuvo ir atskiro Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo. Smurtautojams J.Kuzmickij sakė buvęs visada nepakantus, ypač jeigu šeimoje yra vaikų, nes nubausti smurtautoją galima buvo vadovaujantis ir kitais Baudžiamojo kodekso straipsniais. O smurtas šeimoje dažniausiai labai stipriai psichologiškai traumuoja vaikus, taip formuojant jau naują smurtautojų kartą. Todėl Moterų informacijos centro atstovėms iškėlus problemą, kad kartais pasitaiko tokių atvejų, jog smurtautojas neuždaromas į areštinę, ar neiškeldinamas iš namų, nes formaliai šeima neturi vaikų. Sugyventinis turi savo vaikų, sugyventinė – savo, o bendrų nėra. Tačiau J.Kuzmickij patikino, nesvarbu kieno vaikai gyvena namuose, jeigu ten nustatomas smurtavimas, pažeidėjas iškart išvežamas į areštinę bent dviem paroms, o per tą laiką tvarkomi dokumentai jo iškeldinimui. Apskritai, pasak Švenčionių policijos komisariato viršininko, mūsų rajone visi smurto artimoje aplinkoje atvejai tiriami, į visus iškvietimus reaguojama, tai rodo ir statistika – trečdalis visų užregistruotų nusikaltimų yra smurto artimoje aplinkoje atvejai. Smurtautojai baudžiami kiek įmanoma griežčiau. Net ir tuo atveju, jeigu auka susitaiko su skriaudėju iki atvykstant policijai. Sakė yra tekę net jėga išvesti smurtautoją, kurio auka jį laikė apsikabinusi ir nepaleido...

Dar viena problema – paslėptas smurtas vadinamosiose „gerose“ šeimose, kuriose patiriamas smurtas slepiamas, nes aukoms gėda prisipažinti arba smurtautojai dar taiko ir didžiulį psichologinį spaudimą. Tokie latentiniai nusikaltimai nepatenka į statistiką, tačiau dėl to problema neišnyksta. Ir čia jau reikėtų dar labiau šviesti visuomenę, kad smurtas būtų netoleruojamas, apie jį būtų pranešama policijai, o aukoms ištiesiama pagalbos ranka.

Kalbėdamas apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą J.Kuzmickij sakė, kad visi turėtų dirbti darniai ir tarpusavyje koordinuoti veiksmus, nes kartais policijai tenka jaustis lyg teturėtų vieną ranką ir vieną koją.

Kai kurie renginio dalyviai siūlė pateikti Seimui siūlymą, kad būtų priimtos įstatymo pataisos, numatančios smurtautojui privalomas psichologo konsultacijas. Panašiai kaip praradusiam vairuotojo teises dėl vairavimo išgėrus privaloma lankyti specialius kursus, taip būtų ir smurtautojui.

Švenčionėlių Socialinių paslaugų centro Paramos šeimai tarnybos psichologė Edita Pečiūrienė papasakojo, kokia pagalba tarnyboje teikiama socialinės rizikos šeimoms (asmenims), praradusioms gebėjimus ir galimybes savarankiškai rūpintis šeimos (asmeniniu) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Padedama fizinį, emocinį, buitinį, seksualinį ir kitokį smurtą patiriančiam asmeniui ir šeimai išgyvenant krizinę situaciją, sudarant palankias sąlygas jo ir vaikų saugumui, ugdyti ir stiprinti jų gebėjimus savarankiškai spręsti savo socialines problemas, padėti jiems įveikti socialinę atskirtį bei atkurti socialinius ryšius su visuomene.

Nemažai liko buvo skiriama ir pokalbiams apie smurtą ir patyčias socialiniuose tinkluose. Plečiantis bendravimui socialiniuose tinkluose, čia persikėlė ir visuomenės elgesio ydos, o kai kurios net paaštrėjo, nes neretai tyčiotis arba smurtauti atrodo lengviau, kai smurtautoją nuo aukos skiria kompiuterio ar planšetės ekranas, negu akis į akį. Diskusijos dalyviai aptarė šio reiškinio sąvokas, prevenciją bei smurto ir patyčių socialiniuose tinkluose atpažinimo ir prevencijos metodologiją. Baigiamojoje dalyje buvo pakviesti dalyvauti ir jaunuoliai, kuriems buvo pateikti praktiniai patarimai, kaip vengti bei stabdyti smurtą elektroninėje erdvėje, skatinti jaunimo netoleranciją visokeriopoms smurto apraiškoms.

Irena POŽĖLIENĖ