Mielieji,

Dievo meilė ir gailestingumas, kasmet įsikūnydami Kūdikyje Jėzuje, atskleidžia mums gyvo tikėjimo slėpinį, prakalbina mūsų širdis savuoju gerumu, kviečia ir mus atsigręžti vieni į kitus, atleisti nuoskaudas ar įžeidimus ir šiame sumaišties pilname pasaulyje atpažinti Dievo gerumo ženklus...

Gražių, prasmingų ir palaimingų šventų Kalėdų...

Visos šalys, džiaugsmingai giedokite VIEŠPAČIUI, – užveskite džiugias šlovės giesmes! (Ps 98, 4)

Šiandien – nenusakomo džiaugsmo ir linksmybių diena: išsipildė tai, ko daugybę amžių su ilgesiu laukta. „VIEŠPATS paskelbė savo išganymą, tautoms parodė savo teisumą“ (Ps 98, 2). Tad džiūgaukite, Dievo vaikai!

Džiūgaukite, Adomai ir Ieva, juk išsipildė senasis Dievo jums duotas pažadas! Šio vaikelio gimimas skelbia jūsų tremties pabaigą ir naują viltį visiems jūsų palikuonims. Gailestingumas pakeis bausmę. Jūsų neklusnumas bus uždengtas nuolankiu ištikimo Sūnaus klusnumu.

Džiūgauk, Abraomai, kuris pasitikėjai savo Kūrėju ir mylėjai Jį labiau nei Jo kūrinius. Jis ateina! Tėvas parūpino Avinėlį aukai, ir jau nebereikės jokios kitos aukos.

Džiūgaukite, Juozapai ir Jokūbai! Jūsų ištikimybė Dievui pavojų ir vergystės metu padėjo jums išgelbėti tautą. Šiandien gimė visų tautų Gelbėtojas! Tu maitinai tautą žemiškuoju maistu; Jis ją pasotins dangiškuoju.

Džiūgauk, Moze, vaduotojau iš vergijos! Tavo dėka Izraelio žmonės išvydo Dievo garbę ir atsikratė kvailybės. Naujasis Vaduotojas malone ir tiesa nugalės iš Įstatymo kylantį pasmerkimą.

Džiūgauk, karaliau Dovydai! Jaunystėje tu neparodei baimės ir nugalėjai stiprų priešą, nes tikėjai, kad Dievo galia yra didesnė už Tavo silpnumą. Pažvelk į šį mažytį vaikelį, kuris užaugęs nustelbs pasaulio išmintį, pamins puikybę ir nugalės tamsos jėgas.

Džiūgauk, Jonai, Elžbietos sūnau! Tu skelbei, kad į pasaulį ateina tikroji šviesa. Džiūgauk išvydęs šią dieną ir Jo klusnumą viskam, ką Tėvas buvo nurodęs. Mes gerbiame tave, parengusį kelią Jo atėjimui.

Džiūgauk, Išganytojo Motina Marija! Per nuolankų tavo klusnumą, „Žodis tapo Kūnu“ ir gyveno tarp mūsų (Jn 1, 14). Tavo „taip“ Tėvui atvėrė malonės vartus visiems tavo broliams ir sesėms. Tu atnešei mums mūsų Gelbėtoją ir Viešpatį. Dėkoju tau!

„Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų Dievo šlovės atšvaitą ir jo esybės paveikslą“ (Žyd 1, 1–3).

Jėzus Kristus, šventasis Dievo Sūnus, prisiėmė žmogiškąją prigimtį, kad puolusiems ir vilties pasaulyje neturėjusiems žmonėms galėtų apreikšti savo Tėvo meilę. Tu ir aš esame vieni iš jų. Nuodėmė atskyrė mus nuo Dievo meilės. Ar tai įsisąmoninome? Kuo geriau suvoksime, kokia beviltiška buvo mūsų padėtis prieš ateinant Jėzui, tuo labiau vertinsime Jo įsikūnijimą.

Dabar užmerkite akis ir įsivaizduokite priešais jus stovintį Jėzų. Jis moja jums sakydamas: „Klausyk! Aš stoviu prie durų ir beldžiu – jei išgirsi mano balsą ir atversi duris, aš pas tave užeisiu ir vakarieniausiu su tavimi, tu su manimi. Nugalėtojui aš leisiu atsisėsti šalia savęs, savo soste, panašiai, kaip ir aš nugalėjau ir atsisėdau šalia savo Tėvo jo soste“ (plg. Apr 3, 20–21).

Jėzus gimė šią dieną prieš daugelį metų. Jis yra Alfa ir Omega, Pirmasis ir Paskutinysis, Pradžia ir Pabaiga. Jis yra vertas mūsų gyvenimo. Ar šiandien galite atskleisti Jam savo meilę? Ar galite džiaugtis naujuoju gyvenimu, kurį Jis jums suteikė? Išganytojas jau atėjo pas jus!

Jėzau, mūsų Išganytojau! Dėkojame Tau už Tavo atėjimą į pasaulį ir į mūsų širdis. Džiaukimės dėl mums tekusios laimės išvysti savo gyvenime Jo garbę. Tad šią ypatingą dieną visiems sutiktiems perteikime savo džiaugsmą dėl Jo atėjimo!

Dekanas Medardas ČEPONIS