Mes turime 448 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2752
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13615
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:77036

Ir vėl rugsėjo renginys draugėn subūrė

2011 m. rugsėjo 28 d., trečiadienis Nr.71 (1118)

Kada laukų gėrybės jau sudorotos arba beveik sudorotos, kada maždaug susilygina dienos ir nakties ilgumas, Lietuvoje vyksta šventiniai renginiai. Vienur jie vadinami Derliaus arba Rudens šventėmis, kitur – Rudens kermošiais arba mugėmis.

Ne išimtis buvo ir šių metų rugsėjo 24-oji. Rugsėjo paskutiniais šeštadieniais dažniausia ir vyksta tokie šventiniai renginiai. Juos pavadinti vien tik derliaus švente galbūt ir nebūtų visiškai tikslinga, nes joje sulaukia deramo įvertinimo bei pagarbos ne vien tik žemdirbiai, bet ir gražiausiai savo sodybas, jų aplinką tvarkantys žmonės. Čia susirenka gausūs meno mylėtojai, pavienių arba grupinių sportininkų būriai, daugelio kitų veiklos sričių atstovai. O juoduosius šerniukus, kurių kilmės šalis – Vietnamas, žiūrovų įdomumui parūpino Švenčionėlių medžiotojų būrelis. Ir šiaip akys raibo nuo gausybės prekių.

 

Vietinė rinkliava nebrangi

Dar vos tik brėško, o miesto parko pakraštyje jau bolavo dailiai pintų įvairiausio dydžio krepšių krūva. Tad ir užkalbinome pirmąjį sutiktąjį.

- Ar vietinis, - užkalbinome?

- Ne. Atvykau iš Kazlų Rūdos, - atsakė J.Makarevičius, turintis „Jovaro“ pintų gaminių įmonę. – galėjau pasirinkti Rokiškį, Varėną, Vilnių, kitas vietoves. Bet aš jau daugelį metų tokių renginių Švenčionyse neapleidžiu. Čia man patinka. Čia geri žmonės.

Žmogus šiuo verslu užsiima jau 20 metų. Pats augina vyteles krepšiams pinti. Pynimui jokia technologija netaikoma – pina rankomis. „Jovaro“ gaminiai kainuoja nuo 25 iki 35 Lt.
Anksčiau žmogus buvo nuvykęs į Jūros šventę Klaipėdoje. Jį labai nustebino prekybos vietos kaina – 600 ar net 800 Lt.

- Už orą pinigus lupa, - karčiai nusišypsojo.

Švenčionyse kas kita. Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Rasa Bliūdžiuvienė paaiškino, kad šventinių renginių metu už prekybos vietą (3x3 m palapinei pastatyti) nustatyta 10 Lt vietinė rinkliava. Tik tie, kurie prekiauja iki 6-ių laipsnių stiprumo alumi, sidru, alkoholiniais kokteiliais, už vienkartinę licenciją turi sumokėti 60 Lt. Maisto produktais prekiaujantiems privalu turėti maisto tvarkymo pažymėjimo kopiją.

 

Kermošiaus prekės ir jų kainos

Nors Švenčionių rajonas ir ežeringas, savo žuvų ūkio neturi. Dėl to vėlesnė tarybų valdžia net kaltino ankstesnius rajono vadovus už tokį aplaidumą: kodėl, girdi, žuvų ūkius turi kaimyniniai ar netolimi Ignalinos, Molėtų, Zarasų rajonai, o Švenčionys – ne?

Tačiau Birvėtos (Ignalinos r.) tvenkiniuose išaugintų karpių, atrodo, buvo užtektinai – po 9 Lt/kg. Rūkytų žuvies gaminių parūpino druskininkiečiai.

Kažkodėl nesimatė (o gal mes to tiesiog nepastebėjome) parduodamų grūdų. Užtat jų pakankamai buvo maišuose loterijos, prie kurios susidarė didžiausia žmonių eilė.

Bulvių nestigo. Česlovas Kajėnas iš Vajukiškės kaimo jas pardavinėjo po 76 ct/kg. Ne visi iš karto bulves perka maišais. Nusiperka porą kilogramų, išsiskubina į namus, išverda jas, paskui jei patinka, jau maišais perka.

Pastebimai tuštėjo ir šviežių kopūstų galvų prikrautas mašinos kėbulas. Šie kopūstai užauginti Algio Petriko iš Mėžionių kaimo ūkyje – 0,5 Lt/kg.

Alfreda Grigienė (ji yra ir „Alternatyvos“ klubo vadovė) raudonąsias avietes pardavinėjo po 8 Lt/kg. Turgavietėje buvo ir daugybė įvairiausių veislių braškių daigų, obelų, slyvų, kriaušių, vyšnių, šilauogių sodinukų, atvežtų iš Panevėžio, Vilniaus, Kauno, Ukmergės rajonų ir kitų vietovių. Už obelaičių, slyvų, kriaušių, vyšnių sodinukus pardavėjai prašė po 20-25 Lt, už šilauogių – po 15-30 Lt už vienetą. Uteniškis prekiautojas siūlė raudonųjų ir geltonųjų aviečių kelmelius po 10 Lt už 10 kelmelių.

Labai skirtinga parduodamų svogūnų galvučių kaina: nuo 2 Lt ir 2,5 Lt už geltonųjų iki 2,5 ir net 5 Lt už raudonųjų kilogramą. Už vidutinio dydžio česnako galvelę prašė po 1 Lt, už morkų kilogramą – 2 Lt.

Vienas vaikinas iš Svitailiškės kaimo (Strūnaičio sen.) informavo apie pavasarį padarytą medinę valtį. Sakėsi parduosiąs už 600 Lt. Kiek mums žinoma, pagal išankstinius užsakymus Utenoje padarytos valtys su pristatymu į nurodytą vandens telkinį paskutiniu metu kainavo po 1000 Lt.

Prekyvietėje – gausybė medaus. Kaina kaip ir įprastinėmis turgaus dienomis – 18 Lt/kg. Nors vienas kitas užsiprašydavo ir pora litų daugiau, kitas – pora litų mažiau.

 

Kai išmokos mažėja, o reikalavimai griežtėja

Kai kuriuose ankstesniuose rudeniniuose kermošiuose ryškėjo mėginimai atskirti ekologinius produktus nuo chemizuotų. Šįkart to nesimatė. Tačiau, matyt, verta prisiminti štai ką: planuota, kad iki 2010-ųjų respublikoje ekologiniai plotai sudarytų 15 proc. To padaryti nepavyko – iki minėto termino deklaruojami ekologiniai plotai sudarė tik 5 proc.

- Ar negalvojate ekologiškai ūkininkauti? – prieš keletą metų Magūnų sen. Prienų kaimo ūkininką Antonijų Jundo (jo ūkyje vyko seminaras) paklausė apsilankęs „Ūkininko patarėjo“ laikraščio korespondentas.

Žemdirbys atsakė, kad nė galvot negalvoja apie ekologinį ūkininkavimą. Tokios pat nuomonės Antonijus Jundo, dirbantis 1,5 tūkst. ha laukų, laikosi ir dabar.

Žinoma, ekologinio ūkininkavimo prievarta niekas nenori nei įpiršti, nei įbrukti. Tebūnie kiekvienas savo laukų šeimininkas.

O gal ekologiniu ūkininkavimu patenkintas Sarių kaimo žemdirbys Normaldas Busilas, kuris šiemet Švenčionių r. pripažintas pirmosios vietos laimėtoju?

- Ekologiškai dirbu tik pusę laukų, - sako sariškis. – Šiemet labai daug teko dirbti naikinant piktžoles. Ir skutau, ir akėjau, ir...

Kiek supratome, ekologiniu ūkininkavimu N.Busilas nesidžiaugia. Palyginti su ankstesniais metais ekologinės išmokos gerokai sumažėjo, o reikalavimai sugriežtėjo. Jo manymu, dabar daug pelningiau būtų laukus dirbti chemizuotai. Bet ekologinio ūkininkavimo sutartis sudaryta penkeriems metams.

Respublikoje daug pastebima ekologinio ūkininkavimo pažeidimų. Ypač nepageidaujami pasėlius deklaruojantys ir produkcijos netiekiantys vadinamieji „sofos ūkininkai“. Tačiau Švenčionių r. ekologinis ūkininkavimas nesilpnėja. Priešingai, vien tik šiemet ekologinių ūkių deklaruojami plotai Švenčionių r. padidėjo 44,43 proc. – nuo 3,8 tūkst. ha iki 6,8 tūkst. ha. Tokia didėjimo sparta Švenčionis nežymiai pralenkė tik ukmergiškiai ir biržiečiai.

Dabar švenčioniškių ekologiniai pasėliai ir žemės ūkio naudmenos sudaro daugiau nei 20 proc., skaičiuojant nuo viso deklaruojamo ploto.

Šventės metu vyko tradicinė loterija, kuri ir šiemet sutraukė daug norinčių išbandyti laimę.

 

Apie kitas Rudens kermošiaus pramogas ir linksmybes skaitykite kitame numeryje.

Bronius NARKŪNAS

 

 
Reklaminis skydelis