Mes turime 268 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1591
mod_vvisit_counterŠią savaitę:18721
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:84336

Labanoro girioje prieš 70 metų susikovė Lietuvos partizanai ir NKVD kariuomenė

2015 m. kovo 13 d., penktadienis, Nr.19 (1455)

Prieš 70 metų (1945 m. kovo 11-13 d.) Labanoro girioje vyko vienas iš didžiausių Lietuvos partizanų mūšių su NKVD kariuomene.

Šiandien, švęsdami savo Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, didžiuojamės garbinga praeitimi. Didžiuojamės laikotarpiu, nulėmusiu paskutinį mūsų istorijos tarpsnį – pokario pasipriešinimo kovomis, tapusiomis reikšminga moralinė investicija į ateityje atgimsiančią Lietuvos valstybę.

Bene kiekvienoje Švenčionių rajono seniūnijoje yra vietų, liudijančių svarbius mūsų istorijos įvykius – pokaryje vykusias laisvės kovas. Atminimo ženklų kompozicija ženklina vietą Labanoro girioje, kurioje žuvo apie 80 rezistentų.

3 kilometrai nuo Kiauneliškio, Linkmenų girininkijos 91 kv. 1944 m. rudenį savo žeminę įsirengė LLA Vytauto apygardos Tigro rinktinės Apolinaro Juršio - Vytenio partizanų būrys. Žeminė buvo 8x 6 m ploto, 2 metrų gylio, sienos ir lubos iš rąstų, lubas dengė metro storio žemių sluoksnis, turėjo 6 šaudymo angas. Dabar žeminių vietoje – užžėlusi duobė, išlikusios taip pat virtuvės, maisto sandėlio vietų duobės, išsišakojusių apkasų liekanos. Už kelių šimtų metrų žeminę buvo įsirengęs kitas partizanų būrys, vadovaujamas A.Krinicko - Romelio. Jų žeminė buvo panašaus dydžio, iš abiejų jos galų vedė landos su beveik 10 m ilgio išsišakojusiais apkasais. Už 15 metrų buvo įrengtos pusiau žeminės arkliams bei virtuvės žeminė. Tokie gerai įtvirtinti bunkeriai buvo rengiami tik partizaninio karo pradžioje, kai miškuose telkėsi didžiausias skaičius partizanų, susiskirsčiusių į didelius, gerai organizuotus būrius. Minimuose „Vytenio“ būrio vadinamame „Margio“ bunkeryje ir „Romelio“ būrio – „Kauno“ bunkeryje buvo po 60 vyrų, daugiausia iš Šiškinių, Krivasalio ir kitų aplinkinių kaimų.

1945 m. kovo 11 d. rytą bunkerius apsupo NKVD kariuomenės 500 karių dalinys. Romelio būrio partizanai kontratakavo ir atstūmė priešą 200 m. Vėliau, įvertinę padėtį ir pamatę, kad priešo pajėgos yra žymiai gausesnės, jie nutarė trauktis, žeminėje gintis liko 15 šio būrio partizanų. Vytenio būrio partizanai nesitraukė ir kovojo visi. Temstant prie mūšio vietos į pagalbą priartėjus V.Žaliaduonio - Roko ir J.Kimšto - Dobilo partizanų kuopoms enkavedistai nuo „Margio“ bunkerio šiek tiek atsitraukė. Deja, kuopų vadams klaidingai nutarus, kad apsuptieji yra arba prasiveržę, arba žuvę, abi kuopos netrukus pasuko atgal į savo stovyklavietes.

Gerai įrengtuose bunkeriuose partizanai toliau sėkmingai gynėsi. Tik kovo 12 d. vakare, atvykus papildomoms enkavedistų pajėgoms, buvo įveikta paskutinė „Vytenio“ būrio žeminė. Berlyno šturme dalyvavęs rusų karininkas lindo į bunkerį ragindamas partizanus pasiduoti. Tačiau niekas nepasidavė, kovojo iki paskutinio šovinio. Pasibaigus šoviniams, enkavedistai visus partizanus įskaitant ir Apolinarą Juršį – Vytenį tiesiog palaidojo gyvus, užpylė žemėmis bunkerio duris ir šaudymo angas. Žuvusiųjų partizanų kūnai NKVD įsakymu buvo nuvežti į Kiauneliškio geležinkelio stotį, o iš ten siauruoju geležinkeliu į Švenčionis. Švenčionių geležinkelio stotyje partizanų kūnai visą parą išgulėjo atviruose vagonuose, paskui pelkėje netoli Švenčionių prie Cirkliškio sumesti į duobę ir užkasti.

Pasibaigus partizaniniam karui, visu sovietiniu laikotarpiu potencialios nekilnojamosios partizaninio paveldo vietos buvo ignoruojamos, tarsi paliktos savaiminiam nykimui. Atkūrus nepriklausomybę, imtasi priemonių siekiant išsaugoti okupacinių išgyvenimų patirtį, įamžinant, įpaveldinant, aprašant buvusius įvykius.

Švenčionių rajono Sąjūdžio iniciatyva 1990 m. žuvusių partizanų atminimui prie Cirkliškio įrengtas memorialas (Projektavo Juozas ir Valerionas Jakštai). Svarbiausias memorialo akcentas – pražambiai akmenų mūro sienelės įtaisytas metalinis kryžius ir greta pastatytas medinis koplytstulpis su Rūpintojėlio skulptūra, įrėžti svarbiausi žodžiai – „KAS ŽUVĘ UŽ LAISVĘ – NEŽUVĘ“. Metalinėse plokštėse įamžintos žuvusiųjų pavardės. Memorialo teritorijoje žuvusiųjų artimieji dar pastatė medinių kryžių ir antkapinių paminklų.

2003 m. rugsėjo mėn. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui vykdant „Atminimo ženklų, simbolių ir paminklų genocido aukoms ir asmenims represuotiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams“ programą, Labanoro mūšio „Margio“” ir „Kauno“ bunkerių vietose pastatytos atminimo ženklų kompozicijos.

LR Vyriausybės 2008 vasario 13 d. nutarimu Nr. 155 Labanoro mūšio vietos kompleksas paskelbtas kultūros paminklu. Kultūros paminklais skelbiami vertingiausi, nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektai, svarbūs etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu, atspindintys Lietuvos valstybės istorijos ir visuomenės raidą.

Toks reikšmingas Lietuvai Labanoro mūšio vietos kompleksas, turintis aukščiausią - kultūros paminklo - statusą.

Giedrė VIŠČIONYTĖ