Prieš keletą savaičių vaikščiodami po Labanoro miškus gamtos fotografai rado vilkų sumedžioto briedžio liekanas. Pačių vilkų nufotografuoti nepavyko, bet pėdsakų buvo aptikta nemažai.

Nemažai vilkų pėdsakų aptiko ir vasario 3 ir 6 dienomis vilkus ir lūšis skaičiuojant Švenčionėlių miškų urėdijai priklausančioje teritorijoje. Savo mintimis apie vilkų pėdsakų skaičiavimą ir apie spėjamą vilkų pagausėjimą Švenčionėlių miškų urėdijai priklausančiuose plotuose, taip pat ir Švenčionių rajone sutiko pasidalinti Švenčionėlių miškų urėdijos miško želdinimo inžinierius Vytautas BUNEVIČIUS.

- Mes skaičiuojame ne vilkus, o vilkų pėdsakus. O vilkų skaičių jau pagal specialią metodiką apskaičiuos miškų tarnyba. Žinoma, visiškai tiksliai vilkų skaičiaus nenustatysi, bet tikslumas gana didelis. Jei randami pėdsakai, jais einama kol jie išsiskiria, nes vilkai eina pėda pėdon, ir tik labai patyręs žmogus gali nustatyti, kad eita ne vieno, o kiek – tik tada, kai pėdsakai išsiskiria. Pėdsakai skaičiuojami visoje teritorijoje, nežiūrint į miškų pavaldumą.

- Tai kiek vilkų pėdsakų per tas dienas suskaičiuota Švenčionėlių miškų urėdijos teritorijoje?

- Skaičiai neraminantys, nes vasario 6 d. urėdijos teritorijoje radome 47 vilkų pėdsakus, o jei pridėsime Nemenčinės urėdijai priklausančią teritoriją, tai bus ir visi 50. Tai yra jau daug ir labai daug, nes ankstesniais metais suskaičiuodavome iki 30.

- Vilkui išsimaitinti reikia nemažai mėsytės?

- Tikrai nemažai, ir jei tas skaičius pasitvirtins, kitiems žvėrims bus liūdnos dienos. Vilkas medžioja ir bebrus, ir kiškius, ir stirnas, ir šernus. Net ir briedį nedidelį gali sumedžioti. Vilkas – plėšrūnas, jam reikia maitintis, jis geras bėgikas ir kokius 50 km per naktį įveikti vieni juokai, o kiti žvėrys tuo pasigirti negali. Vilkai tiesiog užvaiko savo auką, o kas po to būna, manau, baigtis aiški. Be to, vilkai kantrūs ir protingi. Žinoma, vilkas miškui yra reikalingas, bet kai jų tiek, o kvotos mažos. Įsivaizduokit, pernai Vilniaus apskrityje buvo galima sumedžioti tik 4 vilkus. Jie kaipmat buvo sumedžioti, gaila, ne mūsų rajono teritorijoje.

- Nors visuomeninės organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovai ir protestuoja prieš vilkų medžioklę, bet gausėjantis vilkų skaičius – mirtinai pavojingas kitiems žvėrims.

- Ir ne tik laukiniams žvėrims. Jei neturės ką ėda, vilkai ir į ganyklas užsuks. Turės rūpesčių ir ūkininkai. Šernų išnykimas pasienio zonos teritorijoje siejamas su Afrikiniu kiaulių maru, bet nereikia atmesti ir tos prielaidos, kad prisidėjo ir vilkai. Prie pavojaus signalo kitiems laukiniams gyvūnams dar galima pridėti ir lūšis, nes čia irgi labai pavojingas medžiotojas.

- Vytautai, tai kur išeitis iš šios situacijos?

- Jei gamtosauga vystysis tokia kryptimi, kai klausoma visuomeninių organizacijų argumentų, o ne mokslininkų, specialistų rekomendacijų, bus blogai. Vilkų išnaikinti neįmanoma, nes tai gudrus, protingas žvėris. Juk beveik visais laikais jie buvo ne medžiojami, o naikinami. Ir ką? Vilkai sėkmingai gyvuoja. Žinoma, vilkų sumažės kai neliks, maitinimosi bazės. Bet ar ne per brangiai už tai sumokėsime? Saugodami vienus, nepamirškime ir kitų, - baigdamas pokalbį sako mano pašnekovas Vytautas Bunevičius. Beje, daugiausia vilkų pėdsakų buvo surasta Antaliedės ir Sarios girininkijų teritorijose.

Algis JAKŠTAS