Mes turime 148 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1767
mod_vvisit_counterŠią savaitę:28522
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:9524
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:150279

Kovai su gamtos niokotojais pasitelkti griežtesni įstatymai, akcijos ir 112

2015 m. kovo 21 d., šeštadienis, Nr.21 (1457)

Gamtos apsauga jau visų mūsų rankose. Praėjusiais metais pradėjusi veikti Aplinkos dispečerinė telefonu 112 visą parą laukia mūsų pranešimų apie pastebėtus brakonierius, gamtos teršėjus ir kitus pažeidimus aplinkai. Dabar vykdoma ir akcija „Lydeka 2015“. Kaip galime prisidėti prie jos?

 

Nepirkite lydekų iš brakonierių

Lietuvoje, taip pat ir Švenčionių rajone, vykdoma akcija „Lydeka 2015“, kurios metu inspektoriai patruliuoja lydekų nerštavietėse. Lietuvoje lydekas draudžiama gaudyti nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. Lydekų gaudymas draudimo laikotarpiu, naudojant mėgėjiškos žūklės įrankius, užtraukia baudą iki 57 eurų, o pažeidimas, padarytas naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, kai žvejojama su gyva žuvele, užtraukia iki 289 eurų baudą su pažeidimo padarymo įrankių bei priemonių konfiskavimu. Be to, pažeidėjams už neteisėtai sugautą vieną lydeką teks atlyginti 158,49 eurų ieškinį už gamtai padarytą žalą.

„Galiu pasakyti, kad ištisą parą vykdomi budėjimai ir didžiulės, bet, manau, teisingos baudos duoda teigiamų rezultatų, vis dėlto vienas kitas dar pabando laimę. Praeitą sezoną vienas kabliautojas pakliuvo. Tokių drąsuolių mažėja ir jiems apynasrį uždėjo priimti įstatymai, gerokai padidintos baudos ir žalos atlygimas gamtai“, - sako Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros vyriausiasis specialistas V. Veikutis. Aplinkosaugininkas įsitikinęs, kad didelės baudos padeda tramdyti brakonierius, tačiau reikia, kad aplinkosauga rūpėtų ne tik pareigūnams, bet ir mums visiems. Žmonės, šiuo laikotarpiu ketinantys pirkti lydekas iš žvejų, neturėtų to daryti, nes dabar lydekas gaudo tik brakonieriai. Tokie lydekos patiekalų mėgėjai tiesiogiai prisideda prie brakonieriavimo skatinimo.

 

Apie gamtai daromą žalą praneškime 112

„Norėčiau, kad ir mano anūkai dar gyvą žuvį pamatytų“, – aplinkosaugos specialistui V. Veikučiui įsiminė vieno žvejo mėgėjo, pranešusio apie pastebėtą brakonierių, pasakyti žodžiai.

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas sako, kad daugiausia pranešimų dėl brakonieriavimo neleistinais žvejybos įrankiais, būdais ir žvejybos draudžiamu laikotarpiu sulaukiama iš pačių žvejų mėgėjų. Tai ženklas, kad  didėja žmonių sąmoningumas ir noras išsaugoti gamtą. Vadinasi, sukurta sistema tokiems pranešimams - veikia. Praėjusiais metais ministerija įsteigė Aplinkos dispečerinę. Telefono numeriu 112 apie pastebėtus pažeidimus galime pranešti bet kuris iš mūsų.

„Brakonieriavimas daro didelę žalą gyvajai gamtai, kuri yra visų mūsų bendras turtas. Jei nesate žvejys ar medžiotojas, tuomet brakonierių galite ir nesutikti. Tačiau jei plika akimi pastebite sklindančius juodus dūmus ir uodžiate nemalonius kvapus, nelikite abejingi, paskambinkite 112 telefonu, nes galbūt deginama sena alyva, tepalai, padangos. Tokių medžiagų deginimas labai teršia aplinką. Arba matote, kad verčiamos šiukšlės miškelyje, ar dabar, atėjus pavasariui, pastebėsite žolės degintojus“, – ragina viceministras L. Jonauskas.

Įsteigus Aplinkos dispečerinę užtikrinama, kad apie gamtos apsaugos pažeidimus galima pranešti visą parą, savaitgaliais ir laisvadieniais. „Užtikrinamas budėjimas visą parą bei operatyvumas ir efektyvumas. Gyventojams reikėtų žinoti, kad pranešėjui užtikrinamas visiškas anonimiškumas, tad nėra ko bijoti atlikti pilietinės pareigos“, – tvirtina viceministras.

Gerokai padidintos baudos už brakonieriavimą ir padarytą žalą gamtai, įsteigta Aplinkos dispečerinė, nuolat rengiamos tokios akcijos, kaip „Lašiša“ ar „Lydeka“,  davė savo rezultatų, tačiau dirbama ir toliau.

„Vykdome analizę apie pasikartojančius atvejus, vietas, kuriose sulaikoma daugiausia brakonierių, situacijas. Stipriname ne tik kontrolę, bet siūlysime taisyti ir teisės aktus, kad neliktų „landų“ piktybiškai darantiesiems žalą gamtai išvengti atsakomybės“, – sakė L. Jonauskas.

 

Siūlo griežtinti įstatymus

Jog tokių sričių yra, patvirtina ir kelis dešimtmečius aplinkosaugos sistemoje dirbantis V. Veikutis.

„Mano supratimu, jog reikėtų griežtinti įstatymus ir taip vadinamomis šukomis uogaujantiems piliečiams sudrausminti. Dabar gi bauda juokinga: buvo 12 litų 50 centų (3,61 euro), o žala gamtai daroma rimta. Juk nubraukiamos ne tik uogos, lapai, bet ir besimezgantys pumpurai. Taip, Skandinavijos šalyse jų nedraudžia naudoti, bet nepamirškime, kokie uogynų plotai ten ir kiek palyginus mažai uogautojų, o pas mus uogynų plotų mažai, o uogautojų tai daug. Tad įstatymų leidėjai turėtų atkreipti dėmesį į šią problemą, nes greitai miškai bus tušti.

Tad dar tikrai yra sričių, kur reikėtų griežtesnių įstatymų. Vieną jau paminėjau – uogavimas šukomis, o kitas – savotiška modernizuota žeberklavimo atmaina – povandeninė medžioklė. Nors jau nuo sausio 19 d. įsigalioję pakeitimai šiek tiek draudimų įvedė, bet to maža. Reikia ir čia sukonkretinti atsakomybę, nes ypač vasarą povandeninės žūklės mėgėjų vis daugėja. Per metus kokius 2-3 šautuvus konfiskuojame. Dar vieną gerą dalyką norėčiau paminėti: kai kurių rūšių žuvų leistino dydžio žvejojimo apribojimas. Kartais ant meškerės koto ar spiningo matai atžymas, pagal kurias žvejys matuoja pagautos žuvies dydį. Praktiška ir patogu, mažos žuvys paleidžiamos, tegul auga. Taip pat geras sprendimas, kad žvejai buvimo vietoje 5 m spinduliu privalo susirinkti šiukšles. Šiukšlių tikrai sumažėjo“, – pavyzdžiais, kokių rezultatų duoda tinkami įstatymai, iliustravo V. Veikutis.

Kristina Toleikienė