Mes turime 230 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1253
mod_vvisit_counterŠią savaitę:10806
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:112151

Velykų tridienis – įžanga į didžiąją šventę

2015 m. balandžio 4 d., šeštadienis, Nr.28 (1461)

Ši savaitė yra nepaprastai svarbi krikščionybei, užtat ji vadinama Didžiąja Savaite. Dauguma žmonių, net ir tų, kurie labai retai ateina į bažnyčią, šią savaitę gausiai joje dalyvauja. Norėčiau truputuką apžvelgti šias dienas, kad daugiau suprastumėte, kas ten vyksta.

Šioje savaitėje esminės yra šios dienos: Didysis Ketvirtadienis, Didysis Penktadienis ir Didysis Šeštadienis, bei Velykos. Įdomu tai, kad šias dienas minime ne kaip praeityje buvusius įvykius, bet tarsi jie vyksta dabar, t.y. šiandien. Didįjį Ketvirtadienį, kitaip dar vadinamą Paskutinės Vakarienės pamaldomis, minime Eucharistijos (Mišių) įsteigimą ir kartu tai kunigystės įsteigimo diena. Nes šioje vakarienėje Jėzus paveda savo pasirinktiems mokiniam tęsti Jo misiją, kai Jėzaus nebebus su jais. Ir ypač kunigystė išsipildo Eucharistijoje, kada kunigas Kristaus vardu (o tiksliau Kristus per kunigą) laužydamas duoną dalija ne tik Krisaus, bet ir savo kūną. Šiais žodžiais ir gestais, kaip Kristus visą save atidavė žmonėms, taip ir kunigas visą save atiduoda bendruomenei. Šią dieną ryte katedrose vyksta taip vadinamos Krizmos Mišios, kuriose susirenka visi kunigai apie savo vyskupą, kur išreiškia bendystę ir kartu atnaujina kunigystės pažadus. Taip pat šiose Mišiose vyskupas pašventina aliejus (katekumenų, ligonių ir krizmą), kurie naudojami teikiant krikštą, ligonių patepimą, o krizma yra ypatingas aliejus, kuriame yra kvapniųjų medžiagų, jis naudojamas teikiant kunigystės ar vyskupystės šventimus, altoriaus ir bažnyčios pašventinimui. Vakare atliekamos iškilmingos Mišios, skirtos Eucharistijos garbei. Jose, kaip ir per Paskutinę Vakarienę, yra galimos ir kojų plovimo apeigos, šis gestas praturtina ir papildo kunigystę.

Didysis Penktadienis.Tai vienintelė metuose diena kada ne švenčiama Eucharistija, o minima Kristaus mirtis. Šiandien Nyčė yra teisus – Dievas tikrai mirė. Šią dieną ypatingas akcentas yra kryžius, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus. Derėtų priminti, kad kryžius buvo paniekos medis ir ant jo mirti yra nepaprastai gėdinga. Juk prikalimu prie kryžiaus romėnai bausdavo žmogžudius, tai maksimali bausmė. Todėl Bažnyčia kryžių ima gerbt gana vėlai – tik nuo IVa. pabaigos.

Didysis Šeštadienis.Jis švenčiamas nusileidus saulei, tada vyksta Velyknakčio Pamaldos. Šiose pamaldose liturgija nepaprastai iškilminga, tuo norima parodyti pagarbą ir pabrėžti Velyknakčio įvykių svarbą. Ši liturgija nepaprastai turtinga savo reikšme ir prasme, nes visa tai, kas atliekama, siekia kone 2000 metų senumo. Viskam išnagrinėti reiktų kelių knygų tomų. Trumpai kalbant, svarbiausi dalykai yra Velykinė Žvakė, kuri simbolizuoja prisikėlusį Kristų, giedamas velykinis šlovinimas, kuris siekia pirmuosius krikščionybės amžius ir yra nepaprasto grožio. Taip pat svarbu krikšto pažadų atnaujinimas. Ir daug amžių Bažnyčia tik šią dieną krikštydavo suaugusius, kas jau yra praktikuojama ir dabar. Taip pat tik šią dieną būdavo sugrąžinami į bendruomenę nusidėjėliai, kurie visą gavėnios laiką atgailaudavo ir negalėdavo dalyvauti Eucharistijos šventime, tik bažnyčios prieangyje mušdavosi nendrėmis, kaip atgailos ženklan. Šią dieną vanduo šventinamas tik krikštui, jei yra suaugusių, kuriuos reikia pakrikštyti. Ir būtent ši naktis yra svarbiausias Velykų šventimo momentas, nes ja jau prasideda Velykos.

Deimantas BRAZIULIS, Pabradės parapijos klebonas

 
Reklaminis skydelis