Mes turime 150 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1915
mod_vvisit_counterŠią savaitę:4638
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:56926
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Po Švenčionėlių liaudies teatro premjeros žiūrovai plojo stovėdami

2015 m. balandžio 22 d. trečiadienis, Nr.41 (1465)

Balandžio 19 d. 15.00 val. Švenčionėlių m. kultūros centre vyko Švenčionėlių liaudies teatro premjera – Rūtos Kvaščevičiūtės „Kodėl ir vėl?“ (režisierė Daiva Pošiūnienė). Pasak režisierės, tai pasakojimas apie meilę, nes jos trokšta ir ieško visi.

Tačiau ne tik meilė, bet ir visos šių dienų aktualijos tiesiog stebuklingai sutilpo į šį spektaklį. Tai buvo tarsi mūsų dabartinės visuomenės socialinių reiškinių pjūvis, kur daug atpažino save, savo šeimos narius, artimuosius ar draugus.

Moterys dirba, iš paskutinių jėgų tempia ant savo trapių pečių šeimos gyvenimą, vaikai išvažiuoja į užsienį laimės ieškoti, tačiau parsiveža jau „prisirpusį“ turką, o juk visi tamsiaodžiai daugeliui lietuvių vis dar atrodo šiek tiek pavojingi, keistoki, kvailoki, juolab neįmanoma susikalbėti... Pagyvenusi močiutė mėgaujasi perpus jaunesnio vaikino draugija, vyrai gyvenimo prasmės ieško šlaistydamiesi aplinkui kioską, kur svaigalais galima lengvai nuplauti nesėkmes, nusivylimą, nuobodulį. Tiesa, tokius šių „aukselių“ ieškojimus ne visada supranta moterys, tos „piktosios dvasios“ – draugės, žmonos, uošvės... Vyrai nuvilia, vaikai, „kuriems paaukotas visas gyvenimas ir pinigai“, įskaudina, o jaunesni mylimieji, į kurių talentus norėta investuoti, atstumia... Tačiau gėlių šakelė, aptirpusio šokolado plytelė, ar romantiškas šokis skambant senai melodijai, tirpdo ledus. Moterys ir vėl atleidžia, nes myli, vyrai ir vėl eina prie kiosko, vaikai ir vėl neklauso „protingų“ tėvų patarimų, kaip teisingai susitvarkyti gyvenimą, ir vėl, ir vėl, ir vėl... „Kodėl ir vėl?“, - nuolat klausia pagrindinė spektaklio herojė Aldona, tačiau atsakymo neranda, kaip neranda ir daugelis žmonių, savo gyvenime susiduriančių su panašiomis problemomis ir priimančiais panašius sprendimus... ir vėl, ir vėl, ir vėl...

Spektaklio režisierė ir mamos Aldonos vaidmens atlikėja Daiva Pošiūnienė pasidžiaugė, kad į šių metų spektaklio premjerą sėkmingai įsijungė ir debiutantai: Antanas Buinauskas (Mykoliukas), Alfonsas Ažubalis (tėtis Antanas), Ilja Stolyarchuk (močiutės draugas Kaziukas) bei Aurelija Šulgaitė (dukra Marija). Kiti artistai jau daugiau ar mažiau pažįstami žiūrovams: Teresa Kuznecova (kaimynė Birutė), Karina Ratabylskaitė (dukra Agnetė), Jurijus Bučin (Marijos draugas). O Gražina Jarmalytė (močiutė Rozalina) Švenčionėlių liaudies teatre vaidina nuo pat pradžių kiekviename spektaklyje. Ir visada nepriekaištingai atlieka savo vaidmenį. Ir šįkart ji sukūrė spalvingą personažą – močiutę Rozaliną: išsipusčiusi modistė, nepripažįstanti senatvės, valdinga, pamokslaujanti, geriausiai už visus žinanti, kaip reikia susitvarkyti gyvenimą, tačiau ir ji užkimba ant jauno, neva talentingo, neva režisieriaus, bet greičiausiai alfonso, meilės kabliuko...

„Iš gėrio, grožio, meilės teatrui gimsta spektakliai, kuriuose mūsų visų širdžių šiluma, - dar prieš premjerą sakė režisierė D.Pošiūnienė. – Tai – graži dovana bičiuliams ir žiūrovams“. Ir žiūrovai gražiai priėmė šią ypatingą dovaną, gausiai susirinko į premjerą, kvatojosi iš smagaus siužeto, plojo už puikiai suvaidintus epizodus, o po spektaklio apipylė artistus gėlėmis ir plojo stovėdami. Širdingai pasveikino teatro kolektyvą bei režisierę ir Švenčionėlių m. kultūros centro direktorė Ona Raguckienė bei meno vadovė Vida Vilutienė ir palinkėjo, kad rampos šviesą išvystų dar daug puikių spektaklių.

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis