Mes turime 264 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2895
mod_vvisit_counterŠią savaitę:6288
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:53614
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Gėlynuose vertina jurginus, o floristikoje – natūralumą

2011 m. spalio 8 d., šeštadienis Nr.74 (1121)

Švenčionių krašto bendruomenių asociacijos direktorė, Cirkliškio kaimo bendruomenės „Žiburys“ pirmininkė, Švenčionių profesinio rengimo centro mokytoja Lidija Gaižutienė ne tik dirba pedagoginį darbą, turi įvairių visuomeninių veiklų, bet ir suranda laiko gėlynų puoselėjimui. Jos išpuoselėta su skoningai sukomponuotais želdiniais aplinka prie daugiabučio Cirkliškyje, kuriame gyvena, taip pat ne kartą buvo įvertinta įvairiuose konkursuose ir apdovanota.
Pastaruoju metu moters fantazijai pasireikšti ir pomėgiui puoselėti aplinką atsivėrė dar platesnės erdvės – jos tėviškės, vyro tėviškės ir Švenčionių profesinio rengimo centro aplinka, kur pridėti ranką ji visada suranda laiko.

 

Jurginai – gražiausi

Neseniai Cirkliškio dvare vykusioje jurginų šventėje p. Lidija nuoširdžiai prisipažino, kad jurginai – mėgstamiausia jos gėlė, kurią augino ir jos mama, o dabar tradiciją tęsia ji pati. Kiek rūšių turi – neskaičiuoja, bet keičiasi, dalinasi gumbais su draugėmis, kolegėmis, pažįstamomis, pamačiusi kur nors naują dar nematytą veislę taip pat pasistengia gauti bent gumbelį. O ir pati negaili – dosniai pasiūlo visiems, norintiems jurginais pasipuošti savo aplinką.

Iš tos meilės šioms senovinėms gėlėms ir kilo sumanymas surengti jurginų šventę, kurioje žydėjo ir akį džiugino šimtai įvairiausių veislių ir spalvų šių rudeninių gražuolių. Žinoma, p. Lidija augina įvairias gėles, dekoratyvinius krūmus ir medelius, bet jurginai, jos nuomone, savo grožiu neprilygstami. „Nei rožės, nei kitos egzotiškos gėlės savo grožiu neprilygsta jurginams“, - sako Lidija Gaižutienė, labiausiai vertinanti vieną seniausių veislių – pomponinius jurginus. Tarsi koriuku susiūtas jų rutuliškas žiedas traukte traukia akį.

 

Jurginų traukai neatsispiria ir vyrai

Pasak L.Gaižutienės, šių gėlių traukai kartais neatsispiria ir vyrai. Moteris apgailestauja, kad neišliko atmintyje vieno Trėbučių kaimo gyventojo pavardė, kuris visus nustebino ir sužavėjo vietoj bulvių visą lauką užsodinęs jurginais. Su juo taip pat cirkliškietės keisdavosi jurginų gumbais. Senukas pėstute ateidavo pas koleges gėlininkes pasižiūrėti, kas pas kurią darželyje pražydo ar užaugo.

 

Atvežtiniai gražuoliai sunkiau žiemoja

Tiesa, kartais tokių natūrinių mainų nepakanka, todėl aptikusi parduotuvėje dar nematytą egzempliorių visada perka ir taip plečia savo spalvingąją kolekciją. Tik ne visi atvežtiniai gražuoliai išlieka gyvybingi iki pavasario. Mūsų senelių ir tėvų augintos veislės užaugina daugiau didesnių ir atsparesnių gumbų, kurie puikiai išsilaiko per žiemą ir išaugina gausias spalvingų žiedų puokštes.

Pasak gėlininkės, jurginų gumbus per žiemą ji puikiai išlaikanti rūsyje, tačiau viena jos pažįstama neturinti tinkamos patalpos, rudeninį gumbų derlių veža net į Vilnių, iš kur peržiemojusius pavasarį vėl atsiveža čia.

 

Pomėgį palaiko ir šeima

Lidijos Gaižutienės pomėgį puoselėti aplinką ir auginti jurginus palaiko ir šeima. Dukra iš mamos mielai mokosi visų gėlininkystės paslapčių, o vyras kiekvieną pavasarį primena, kad suruoštų ir jam į kaime esančią tėvų sodybą „lauknešėlį“ su jurginų gumbais...

 

Žinias perduoda jaunimui

Vien noro ir užsidegimo sukurti ir puoselėti gražią aplinką neužtenka. Reikia ir žinių. L.Gaižutienė mokėsi agronomijos, miškininkystės, tad puikia pažįsta įvairius augalus, žino jų savybes ir auginimo ypatumus. Savo patirtį ir žinias moteris mielai perduoda jaunimui – dėsto būsimiesiems miškininkams, verslininkams, veda dizaino ir floristikos užsiėmimus.

 

Floristikoje – natūralumas

Įspūdingi ir skoningi pačios Lidijos ir jos mokinių floristikos darbai puošia Švenčionių profesinio rengimo centro sienas.

Spalvų jau daugelį metų nepraranda pirmieji L.Gaižutienės sukurti paveikslai iš sėklų, kuriuose panaudotos natūralios nedažytos įvairiausių augalų sėklos. Apskritai p. Lidija laikosi nuostatos, kad kuriant floristikos darbus, puokštes ir kompozicijas būtų naudojamos tik natūralios medžiagos, nedažyti augalai ir pan. Kiekvienais metais su savo mokiniais dalyvaudama įvairiuose respublikiniuose floristų konkursuose ji nuskina laurus.

 

Direktorė skatina kolektyvą tobulėti

L.Gaižutienė džiaugėsi, kad visiems sumanymams ir idėjoms įgyvendinti sulaukia Švenčionių PRC direktorės Mildos Gustienės palaikymo ir paskatinimo. Direktorė skatina pedagogus ir mokinius tobulėti, siekti gilesnių žinių, išvažiuoti į įvairius renginius ir konkursus, o ir pati vadovė įvairiose išvykose ir renginiuose mielai dalyvauja su savo kolektyvu.

Daug dėmesio skiriama ir PRC aplinkai tvarkyti. Na, o čia jau L.Gaižutienės mėgstama sritis, o ir mokiniams tai gera profesinė praktika.

 

Prasminga bendruomenių veikla

L.Gaižutienė – Cirkliškio kaimo bendruomenės „Žiburys“ pirmininkė ir Švenčionių rajono bendruomenių asociacijos direktorė. Ši veikla taip pat užima nemažai laiko, bet p. Lidija ją laiko svarbia ir prasminga. Beveik nė vienas bendruomenių renginys, sąskrydis ar koks suėjimas sunkiai įsivaizduojamas be p. Lidijos. Dar ryškūs prisiminimai iš vasarą Giruliuose vykusio Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydžio, kur švenčioniškiai pristatė savo amatus ir veiklą. Inga Kujelienė – rištines ir austines juostas, mokinukas iš Vidutinės kaimo – kalvystės darbus ir kitokius amatus. L.Gaižutienė džiaugiasi, kad senieji mūsų krašto amatai, tradicijos svarbūs ir jaunimui. Nemažai jaunų žmonių buvo matyti ir jurginų šventėje, nemažai jų dalyvauja ir kitoje bendruomenių veikloje.

Irena POŽĖLIENĖ