Antaninės arba Šv. Antano atlaidai švenčiami Lietuvos bažnyčiose, tarp jų ir Kaltanėnų bažnyčioje birželio 13-ąją. Kas gi buvo Šv. Antanas? Šv. Antanas Paduvietis (1190-1232) gimė Lisabonoje, todėl paskelbtas Portugalijos globėju. Šv. Antanas Paduvietis buvo pamokslininkas, stebukladarys. Šventuoju paskelbtas po mirties ir laikomas vargdienių, kenčiančių užtarėju, ligonių gydytoju.

Šv. Antanas populiarus ir Lietuvoje. Anksčiau Antaninės buvo ir šienapjūtės pradžia, o su šienapjūte susieta dag prietarų. Po pirmosios šienapjūtės dienos grįžusius namo pjovėjus šeimininkė pašlakstydavo vandeniu, kad nebūtų sausros, kad žolė būtų žalia. Po darbų jaunimas rinkdavosi į vakarones. Tiek būtų apie senąsias Antaninių tradicijas, kuriomis nuo seno garsėjo ir Kaltanėnai. Į Šv. Antano atlaidus ir jų metu vykusius kermošius atvykdavo daug tikinčiųjų ir prekeivių ne tik iš Kaltanėnų parapijos, bet ir aplinkinių vietovių. Sovietmečiu Šv. Antano atlaidų tradicijos Kaltanėnuose buvo tapusios tik bažnytine švente, bet prieš ketvertą metų, 2012 m., Kaltanėnuose seniūnu pradėjęs dirbti Tomas Rokickis kartu su kaimo bendruomene nusprendė atgaivinti Antaninių tradicijas.

Per pirmą Antaninių šventę Kaltanėnų bažnyčioje parapijos klebonas Jeronimas Petrikas pašventino miestelio ir seniūnijos heraldikos simbolius – herbą ir vėliavą. Tada buvo ir ąžuoliukas vietoj senojo pasodintas. Dabar per ketverius metus tas ąžuoliukas gerokai ūgtelėjo, o atgimstančios Antaninių tradicijos kiekvienais metais įgauna vis naujų atspalvių ir formų. Viena tik nekintanti ir būtina tradicija – tai šv. Mišios Kaltanėnų bažnyčioje, nes kaip bežiūrėsi, Antaninės – tai Šv. Antanui skirti atlaidai, o visa kita – tai tik juos lydintys veiksniai. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar čia suvažiuoja prekybininkai, kurie siūlo įvairiausių dirbinių, skanumynų. O kalbant apie kasmet atsirandančias naujoves ir akcijas, tai 2014 m. per Antanines buvo net šienpjovių varžybos surengtos, kuriose varžėsi ne tik vyrai, bet ir moteris, norinti išbandyti jėgas, atsirado, o ir šienavo ne trimeriais, o tradiciniais dalgiais. Ir dar kaip šienavo! Pradalgės gulė viena šalia kitos taip gražiai, kad net gražu buvo žiūrėti, o vertinimo komisijai buvo nelengva išrinkti geriausią šienpjovį.

Kuo gi įdomios buvo šių metų Antaninės? Pirmiausia kaimo bendruomenės namuose buvo atidaryta gamtos fotografo Jono Barzdėno fotografijų paroda, kurioje ne tik ką tik iš Estijos parsivežtos meškos fotografijos, bet ir Kaltanėnų vaizdas iš paukščio skrydžio. Iš skraidyklės darytų fotografių parodoje yra ir daugiau. Po parodos atidarymo galima buvo ir prie prekybininkų ir tautodailininkų palapinių sustoti. Smagiai įsikūrusi pabradiškių tautodailininkų komanda su kultūros centro direktore Lolita Vilimiene priešakyje net ir kavos pirkėjams siūlė. Agnė Godienė, su savo gaminiais sugrįžusi į gimtuosius Kaltanėnus, džiaugėsi gražėjančiais Kaltanėnais, o ir pirkėjai jos neaplenkė. Su konditerijos gaminiais iš netoliese esančio Grikepelės kaimo (Ignalinos r.) atvažiavusi Zita Draučikienė džiaugėsi, kad jos skanėstus į Antanines atėję žmonės mielai pirko. Argi galima įsivaizduoti šventę Kaltanėnuose be Radžiulių šeimos paruoštų mėsos giminių. Milda Radžiulienė džiaugėsi, kad savo paslapčių, kaip skaniai paruošti mėsos gaminius, išmokė ir dukrą, ir sūnų. O kad šios šeimos paruošti mėsos gaminiai puikūs, įsitikinau pats ir ne kartą. Čia paminėjau tik keletą į Antaninių šventę Kaltanėnuose atvykusių prekeivių, o jų buvo daug daugiau.

Kokia gi šventė be koncerto ir sveikintojų? LR Seimo nario Petro Čimbaro sveikinimus ir dovanas Antanams perdavė rajono tarybos narė Violeta Čepukova. Į šventę susirinkusius kaltanėniškius ir svečius pasveikino rajono vicemeras Kęstutis Trapikas. Koncertavo net keli kolektyvai: Broniaus Vilimo vadovaujama pučiamųjų grupė „Bruno-angels“, Linkmenų etnografinis ansamblis „Linkmena“, ansambliai iš Utenos „Utenos radastos“ ir „Levendra“, dainavo Viktorija Zolumskytė, o koncertinę programą vainikavo „Baliaus“ pasirodymas. Smagiais pasisakymais visus linksmino vedėjai Algirdas Breidokas ir Nijolė Baronėnienė. Ir dar vienas svarbus veiksnys, lydintis Antaninių šventę kiekvienais metais, tai rėmėjai ir gamta, padovanojanti per Antaninių šventę puikų orą. Štai ir šiemet, nors aplinkui lijo, Kaltanėnuose švietė saulė, oras buvo puikus. Matyt, Šv. Antanas tikrai turi įtakos, kad net gamta prisideda prie šventės organizatorių.

Algis JAKŠTAS