Irma Asinavičienė – įvairiaplanė kūrybinė asmenybė, mokanti groti, dainuoti, o jos eilėraščiai kupini prasmės ir išgyventų jausmų. Tuo dar kartą turėjo progos įsitikinti į Pašaminės biblioteką susirinkę žmonės.

- Galbūt iš tikrųjų norėčiau būti rašytoja, bet reikėtų sėdėti ir rašyti, atsisakius pedagogės darbo, kanklių. Jeigu nutarčiau rimtai imtis rašymo, reikėtų atsisakyti ir kitos veiklos, nes negaliu dalintis, - sakė Irma Asinavičienė, eiles kurianti nuo jaunystės. Nors kol kas nėra išleista nė vienos Irmos poezijos knygos, jos eilės gerai žinomos, jų mielai klausomasi. Kiekviename Irmos eilėraštyje daug asmeninių išgyvenimų, potyrių. Klausytojus jaudina nuoširdumas, atvirumas. Vaizdinga kalba, muzikalūs ritmai ir sakralinis tyrumas, su kuriuo kuriamas Irmos poezijos pasaulis, negali nejaudinti. Jos eilėraščių negali atpasakoti, jų reikia klausytis, skaityti. Gaila, bet skaityti nėra kur. Kompiuteriu išspausdinti keli egzemplioriai ir keli eilėraščiai leidyklos KAMONADA 2010 m. išleistoje dvylikos autorių rinktinėje „Iš mūsų tėviškių“ – štai ir viskas...

Poezijos popietės metu Pašaminės kaimo bibliotekoje Irma skaitė ir anksčiau parašytus, ir naujausius eilėraščius. Poezijos popietės metu skambėjo pašaminiškių Erikos Janušaitės ir Valerijos Carenko atliekamos dainos.

„Švenčionių krašto“ inf.