Mes turime 359 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3235
mod_vvisit_counterŠią savaitę:29203
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:40280

Švenčionių karšto istorija – neatsiejama Lietuvos valstybės istorijos dalis

2015 m. liepos 11 d. šeštadienis, Nr.62 (1486)

Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – valstybės dieną. Nors nemažai istorikų linkę daryti prielaidą, kad Lietuvos valstybė buvo sukurta ir vieno valdovo sujungta dar prieš pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą, nes tik jis vienintelis buvo karūnuotas gavus popiežiaus leidimą tolimais 1253 m. liepos 6 d. Tiesa, ir dėl šios dienos tikslumo buvo ir yra diskutuojama, bet daliai istorikų pavyko apginti šią datą kaip karaliaus Mindaugo karūnavimo datą, ir Lietuvos Respublikos parlamentas 1990 m. spalio 25 d. įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – paskelbė valstybės švente. Kadangi archeologiniai radiniai liudija, kad dabartinėje Švenčionių rajono teritorijoje žmonės gyveno jau pirmame mūsų eros tūkstantmetyje, kai jau buvo susiformavusios baltų gentys, o XIII amžiaus metraščiuose minima istorinė rytinių baltų žemė Nalšia, kuriai priklauso ir dabartinė Švenčionių rajono teritorija, o kai apie 1236 m. Lietuvos kunigaikštis Mindaugas suvienijo dalį baltų žemių ir tapo vyriausiuoju besikuriančios Lietuvos kunigaikščių, Nalšios kunigaikštis Daumantas, kaip Mindaugo karvedys, 1238 m. vedė Lietuvos kariuomenę prieš Lenkiją. Vadinasi, Nalšios žemė buvo prijungta ar prisijungusi prie susivienijusios Lietuvos.

Švenčionių rajone yra nemažai piliakalnių, kurie tarsi nebylūs to tolimo laiko liudininkai byloja apie mūsų protėvių kovas su kalavijuočiais ir kitais priešais, bandžiusiais užvaldyti rytines Lietuvos teritorijas. Tad gal ir simboliška, kad tarsi norėdami patvirtinti Švenčionių krašto ir čia gyvenusių ir gyvenančių žmonių indėlį į Lietuvos istoriją, kaip tik per Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną dažniausiai švenčiama ir Švenčionių miesto diena.

Šiemet minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną buvo vykdomas projektas „Aš, tu ir Lietuva“. O prasidėjo Valstybės dienai skirti renginiai šv. Mišiomis Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo parapijos klebonas, Švenčionių dekanas Medardas Čeponis, kurio pamokslo metu pasakyti žodžiai, manau, ne vieną dalyvavusį šv. Mišiose privertė susimąstyti, pagalvoti apie savo indėlį į tautos ir valstybės laisvėjimą: „Šiandieną susirinkome švęsti Lietuvos valstybės dienos ir melstis už tėvynę. Šventame Rašte yra daugybė vietų, kuriose atkreipiamas dėmesys į tarpusavio santykių svarbą, į gebėjimą taikiai sugyventi. Švęsdami šią dieną mes turime prisiminti ir visų karų aukas, popiežius Pranciškus klausia: „Kodėl daugelio žmonių gyvenimas buvo nutrauktas?“ ir atsako: „Nes žmonija pasakė: „Ar man tai rūpi“. Išmintingųjų užduotis yra pripažinti klaidas, jausti skausmą, atgailauti. Mes jaučiame iš išorės kylančius pavojus laisvei, neramina tarptautiniai konfliktai, karai ir dėl to turime budėti. Tačiau didžiausią pavojų mūsų laisvei kelia ne išorinė grėsmė, o vidinės laisvės praradimas. Be laisvo žmogaus nėra laisvos nepriklausomos valstybės. Atkreikime dėmesį į Lietuvos himno žodžius, nes jie nurodo, ko reikia, kad užtikrintume brangia kaina įgytą laisvę: „Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės“. Lietuvai reikia brandžių ir dorų piliečių. Skirkime tam laiko, nes tik doras pilietis užtikrina visuomenės laisvę. Pradėkime nuo pagrindinių dorybių: protingumo, teisingumo, tvirtumo ir susivaldymo. Šiandieną jos aktualios kaip ir prieš šimtą metų. Kasdieną ugdykime dorybes ir kurkime dvasiškai stiprią ir sąžiningą visuomenę. Tegul kiekvienoje širdyje šiandieną skamba pasiryžimas: „Man tai rūpi! Viešpatie, man rūpi mano brolis, mano artimas, man rūpi mano Lietuva“.

Iš tiesų šie kunigo Medardo žodžiai tarsi kviečia mus gyventi susiklausyme, gyventi pamiršus politines ambicijas, gyventi ir dirbti vardan tos Lietuvos, apie kokią galbūt svajojo tryliktojo amžiaus viduryje priėmęs krikštą ir užsidėjęs karūną Lietuvos karalius Mindaugas. Juk ir tada prasidėję vaidai, karaliaus Mindaugo ir jo šeimos nužudymas neprisidėjo prie Lietuvos progreso.

Pasibaigus šv. Mišioms net ir gamta nutarė prisidėti prie šventės, pamažėle nustojo lyti ir Švenčionių Juliaus Siniaus ir Švenčionėlių meno mokyklų kolektyvai pradėjo ruoštis koncertui. Su nušvitusios saulės spinduliais ir žiūrovų vis daugiau ir daugiau rinkosi prie Švenčionių miesto parko estrados. Tuo metu Lietuvos šaulių 13-osios kuopos savanoriai jau ir kareiviška koše bei karšta arbata vaišinti ėmė. Čia pat šalimais esančioje palapinėje koncertavo jaunieji atlikėjai. Šaunu, kad jaunimas su savo muzika, su savo idėjomis gražiai įsipynė ne tik į Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos minėjimą, bet ir projekto „Aš, tu ir Lietuva“ įgyvendinimą. O meno mokyklų atlikėjų koncertas kaip ir visada buvo geras. Buvo ir dainų, ir šokių, ir ne tik tradicinių, liaudiškų, bet ir modernių. Grojo akordeonistas ir saksofonininkai, o koncertui pasibaigus šventės vedėjai rajono tarybos narė Jolanta Olechnovič ir Deividas Dubinovas į sceną pakvietė rajono merą Rimantą Klipčių, kuris visus susirinkusius pasveikino su Valstybės diena, o po to lygiai 21 valandą kartu su viso pasaulio lietuviais sugiedojo Lietuvos himną.

O baigėsi Valstybės dienai skirta šventė Eglės Jakštytės koncertu.

Algis JAKŠTAS