Lietuvos graplingo federacijos prezidentą Kęstutį Smirnovą ne kartą teko sutikti Švenčionių sporto klube „Liūto narvas“ organizuojamuose turnyruose, o štai prieš keletą dienų, kai Kęstutis Smirnovas lankėsi Švenčionyse pas kolegą, sporto klubo „Liūto narvas“ įkūrėją ir vadovą Dainių Buroką, pasitaikė puiki proga šiek tiek daugiau pabendrauti su žinomu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje sportininku ir treneriu. Pasiekęs įspūdingų pergalių sporte, Kęstutis Smirnovas savo patirtį perduoda treniruodamas vaikus ir jaunimą Šakių sporto klube „Audra“ bei vadovaudamas graplingo federacijai. Būsimą sportinį sezoną susitikę Švenčionyse ir aptarinėjo Kęstutis Smirnovas ir Dainius Borokas.

- Graplingo federacijos laukia įtemptas sezonas, nes artėja Europos čempionatas, kuris rugsėjo 26 d. vyks Kaune, Garliavos kultūros ir sporto centre. Sekančios rimtos varžybos - tradicinis turnyras Švenčionyse Švenčionių mero taurei laimėti. Smagu, kad naujas rajono meras pažadėjo paramą, tad tradicijos bus tęsiamos, nes šis turnyras jau turi savo tradicijas ir populiarumą. Nors per tiek metų keitėsi turnyro specifika, bet dabar tai jau graplingo turnyras, ir jam mes taipogi turime rimtai ruoštis, - apie artėjančio sportinio sezono pagrindines varžybas pasakoja Lietuvos graplingo federacijos prezidentas Kęstutis Smirnovas.

- Anksčiau buvo bušido, dabar – graplingas. Kuo skiriasi šios kovos?

- Bušido kovose leidžiami ir smūgiai, ir imtynių veiksmai, o grapligas – tai mišrių imtynių sporto šaka, kuri susiformavo iš įvairių imtynių šakų, tokių kaip brazilų, džiudžitsu, dziudo, sambo ir kitų, čia sportininkai kovoja iki pasidavimo, naudodami visus imtynių veiksmus: metimus, smaugimo ir skausmingus veiksmus. Tik pasibaigus pagrindiniam laikui, per pridedamą laiką jau skaičiuojami taškai. Smūgiai graplingo kovose draudžiami. Graplingas – geresnė sporto šaka vaikų ugdymui, nes ypač mažesni vaikai apsaugomi nuo traumų, kurias gali patirti, kai naudojama smūginė technika. O kai jau įvaldo imtynių techniką, vėliau gali eiti ir į bušido, kur naudojamos ir imtynės, ir smūgiai. Graplingo varžybų metu išvengiama tokių rimtų traumų kaip smegenų sutrenkimas. Žinoma, kad atliktum imtynių veiksmus reikia rimtesnio įdirbio, bet tai kelias į aukštesnį meistriškumą. Beje, imtynių kovą galima palyginti su žaidimu šachmatais, nes turi numatyti ne tik savo veiksmus, bet ir varžovo. Tai loginio mąstymo reikalaujantis sportas. Turi viską numatyti keliais veiksmais į priekį. Jei neturėsi loginio mąstymo, vien su jėga toli nenueisi. Vaikus, atėjusius sportuoti, aš visados klausiu, kaip sekasi matematika. Jei su matematika gerai, tai ir imtynėse geri šansai.

- Bet kuo subtilesnis sportas, tuo ir aukštesnio lygio teisėjai turi būti.

- Tikrai taip. Teisėjauja dažniausia buvę sportininkai, kurie puikiai žino visus kovos niuansus. Mes vis plečiame teisėjų grupę, turime sertifikuotus 29 teisėjus, vienas iš jų ir Dainius Burokas, kuris yra ir federacijos narys, ir federacijos teisėjas, jis turi puikias galimybes kilti. Vienas iš mano apsilankymo Švenčionyse tikslų ir yra aptarti Dainiaus perspektyvą prisijungti prie rimto teisėjų darbo, vesti seminarus, o pačiam apsiginti tarptautinę teisėjo kategoriją. Dainius tam turi visas galimybes. Svarbiausia – Dainiaus rimtas požiūris į trenerio darbą, į teisėjo darbą. Juolab, mes vienas kitą labai seniai pažįstam ir žinau, kad juo galima pasitikėti, o su tokių žmonių ratu galima padaryti daug gero ugdant Lietuvos vaikus sporto srityse. O jei grįšime prie teisėjavimo, tai nuo teisėjo kvalifikacijos priklauso ne tik rezultatas, bet ir traumos, nes laiku sustabdytas pavojingas veiksmas padeda jų išvengti. Kovos metu sportininkai taip įsijaučia, kad nejaučia skausmo ribos. Tai ypač aktualu vaikams. Teisėjas yra atsakingas už sportininko sveikatą. Laiku sustabdęs kovą, teisėjas sportininką gali apsaugoti nuo įvairiausių lūžių, nuo gipso.

- Ar į užsiėmimus jūsų sporto klube priimami visi vaikai?

- Priimame visus, o į sportines grupes jau yra atranka, nes ten visai kiti krūviai, o dėl užimtumo gali sportuoti visi norintys.

- Provincijoje dirbančių trenerių likimas vienodas – dauguma paruoštų jaunų sportininkų baigę mokyklą išvažiuoja į didmiesčius. Ar dėl to neliūdna?

- Iš pradžių, kol išleidi vieną kartą, paskui kitą dar būna kažkaip skaudu, o paskui pripranti ir viskas puiku. Svarbiausia, kad patektų į gero trenerio rankas, kur turėtų galimybę siekti rezultatų. Juolab tik nedidelė dalis, kažkur nuo 10 iki 30 procentų, siekia aukštų rezultatų, o kiti sportuos savo malonumui ir tai puiki investicija į tautos sveikatingumą.

- Graplingas turi tarptautinį pripažinimą, bet kur buvo šios sporto šakos pradžia?

- Manyčiau, Kad Jungtiniai Arabų Emyratai, Abu Dabis. Vienas šeichas savo sūnų išsiuntė treniruotis, šis savo patirtį parsivežė į Abu Dabį, Kombat klubą. Ir iš to Abu Dabio Kombat klubo išaugo pasaulio iki pasidavimo kovų federacija. Ten buvo pradžia. Faktiškai brazilų džiudžitsu nurengė kimono ir gavosi graplingas, nes be kimono daug sunkiau kovoti.

- Kęstuti, ar būna taip, kad iš, atrodo, neperspektyvaus vaiko išauga puikus sportininkas?

- Labai dažnai taip nutinka, nes tas, kuris lyderis, dažniausia vadovauja, o ne sportuoja, galvoja, kad jis vis tiek stiprus, o tas, kuris nėra lyderis, stengiasi, turi tikslą ir jo siekia.

- O kaip kovojate su nesveika konkurencija, kuriuos, manau, pasitaiko?

- Nesveika konkurencija, ypač tarp vaikų, buvo, yra ir bus. Visą laiką vaikams iš pat pirmos dienos reikia išaiškinti, kad jie yra komanda, kad jie yra draugai, o sportas – tik priemonė, rezultatas. Aišku, ne visada tai pavyksta pasiekti, bet tą reikia daryti, su amžiumi ta nesveika konkurencija mažėja, - sako Kęstutis Smirnovas. Šiai jo minčiai pritaria ir Dainius Burokas. Abu vienbalsiai pritarė tai minčiai, kad trenerio darbas – tai ir pedagogika, ir psichologija, o veiksmas tik po to, kad pirmiausia turi būti tvarka, disciplina, savisaugos pratimai, o imtynių veiksmai – jau vėliau. Psichologinis paruošimas prasideda vos atėjus, nuo pirmos treniruotės.

- Kovos menų sporto klubas – tai mažoji armija, kur mokoma tvarkos, drausmės ir pagarbos, ir manau, tie jaunuoliai, kurie lankė sporto klubus, tokius kaip mūsų „Audra“ ar Švenčionių „Liūto narvas“, tikrai nebijos sunkumų gavę šaukimą į Lietuvos kariuomenę, - sako Kęstutis Smirnovas, o tęsdamas jo mintį Dainius Burokas sako: – Mano sūnus Natas, kai buvo eskaluojama tema, eiti ar neiti į kariuomenę, žiūrėjo žiūrėjo ir sako: „O ko čia bijoti? Kur čia problema?“.

- Žinoma, problema yra jaunuolių sveikatos būklė. Ji gana prasta. Mes su tokiu požiūriu į fizinę kultūrą mokyklose užprogramuotai auginame nesveiką kartą, kuri bus priklausoma nuo medicinos ir farmacijos rinkos, o tie, kurie nuo mažens lankė sporto klubus, gaus sveikos gyvensenos skiepą ir jiems sunkumai tikrai bus įveikiami. Dabar jau ir medikai pradeda kalbėti apie sporto naudą. Džiugina ir tas faktas, kad ir valstybės mastu keičiasi požiūris į sportą, judėjimo naudą. Yra toks posakis: „Nejudantis vanduo pradeda gesti“, tas pats ir su žmogumi, - apie sporto ir judėjimo svarbą kalba Kęstutis Smirnovas ir šiai jo minčiai negali nepritarti. Paskui dar paliečiame sporto klubų plėtrą, o jų daugėja ir tai džiugina Lietuvos graplingo federacijos prezidentą Kęstutį Smirnovą, kuris baigdamas mūsų pokalbį sako:

- Visos tos plėtros nebūtų, jei ne tokie žmonės entuziastai kaip Dainius Burokas. Be jų nebūtų to vaikų užimtumo, federacijos veiklos plėtros. Žmonės, treneriai, teisėjai yra didžiausias mūsų turtas.

Štai toks atviras ir nuoširdus buvo pokalbis su vienu žinomiausiu Lietuvoje ir už jos ribų bušido kovotoju, Lietuvos graplingo federacijos prezidentu Kęstučiu Smirnovu, kurį Švenčionyse vykstančių graplingo turnyrų metu, manau, matysime dar ne kartą.

Algis JAKŠTAS