Dar nenurimus ažiotažui ir masinę psichozę primenantį visų norą pereiti atidarytu lajų taku Anykščiuose jau kurstomos naujos aistros pasižvalgyti nuo kaimyniniame Molėtų rajone, Labanoro regioninio parko teritorijoje, pastatyto 36 metrų apžvalgos bokšto. Rašoma ir kalbama, kad vaizdai nuostabūs, vos ne į Labanorą iš paukščio skrydžio gali pažvelgti, žinoma, jei turi sakalo ar erelio akių aštrumą. Nutaręs savo akimis įsitikinti, kaip gi yra iš tikrųjų, porą kartų įlipau į bokštą. Pats bokštas iš tiesų įspūdingas ir tvirtas, o ir lipti sraigtiniais laiptais gana nesunku, tik susitikus kitą kopiantįjį ar besileidžiantįjį, bus sunkoka, bet įmanoma, nes nėra aikštelių, kur galėtum prasilenkti ir pailsėti, o įkopus į viršų didelio stebuklo nepamatai. Taip, Lakajų ežeras atrodo gražiai tiek anksti ryte, kai virš ežero boluoja rūkai, tiek vakare, leidžiantis saulei, o štai pasižiūrėjus į rytų pusę, kur turėtų net Labanoras matytis, matai tik neaprėpiamus miškų tolius. Štai ir viskas, ką gali pamatyti. Žinoma, vaizdai gražūs, ir bent kartą vertėtų įkopti, bet yra nemažai tų „bet“: miško kelias, kuriuo nuo Mindūnų kaimo porą kilometrų reikia važiuoti link apžvalgos bokšto, ypač paskutiniai 700 metrų yra siauras ir vingiuotas, tad prasilenkiant dviems automobiliams vienas būtinai turi sustoti, o kur reikės pastatyti automobilį, jei jų bus bent dešimtis, klausimas be atsakymo, ir čia negali nesutikti su kolegomis „Molėtų vilnis“ žurnalistais, rašančiais apie tai, kad ne viskas sutvarkyta ir problemų kils, jei kils ažiotažas. Tad tiems, kas galvoja apie lėkimą galvotrūkčiais pasižvalgyti nuo Mindūnų apžvalgos bokšto, patarčiau neskubėti ir, ko gero, važiuoti geriau paprastą dieną, o ne savaitgalį, tada ir spūstis bus mažesnė, ir privažiuoti bus paprasčiau.

O kur galima iš paukščio skrydžio pasižvalgyti mūsų rajone? Pats aukščiausias bokštas, virš 30 metrų, stovi netoli Meilūnų kaimo. Pavažiavus apie puskilometrį nuo kelio Švenčionys-Mielagėnai, randame ir bokštą, kuris, beje, gerai matomas ir iš tolo. Įkopę ir čia matome miškų platybes, už kilometro tyvuliuojantį Bėlio ežerą, nuo kurio rytais kyla simpatiški rūkai, o tolumoje plytintys Švenčionių aukštumos toliai gana įspūdingi, ypač tekant saulei. Įspūdingai atrodo šalia bokšto esantys beržynėliai, ypač šerkšnotą žiemos dieną. Nuo netoli Švenčionių esančio bokšto galima pasižvalgyti be didelio ažiotažo, nes lankytojų būna nedaug. Kažkodėl dažniausia lekiame kažkur toliau, pamiršdami, kad visai čia pat yra gražių vietų, kurias verta ne tik pačiam pamatyti, bet ir kitiems patarti apsilankyti. Juk kartais būna, kad kalbiesi su žmogumi, jis pasakoja apie aplankytus svetimus kraštus, o kai paklausi, ar matei, kaip gražiai atrodo Švenčionių aukštuma ar Neries vingis ties Punžionių kaimu, žmogus skėsteli rankomis ir paklausia, o kur tai yra. Ko gero, ne tiek daug žmonių žiūrėjo ir į fantastiškai gražius vaizdus, ypač ryte atsiveriančius nuo Lygumų apžvalgos bokšto. Čia ir privažiavimas neblogas, kalno papėdėje net ir turistinį autobusą gali pastatyti, įrengti ir tualetai, ko nemačiau prie reklamuojamo Mindūnų bokšto, beje, ten ir prie Lakajų ežero prieiti sunkoka. Vietoj laiptelių kažkokia parodija, o juk ežero pakrantė graži, ir nulipus nuo bokšto visai neblogai pasivaikščioti, pailsėti, bet grįžkime prie Lygumų apžvalgos bokšto. Jis nėra aukštas, bet kadangi stovi ant aukštoko Lygumų kalno, vaizdai atsiveria fantastiški, ypač rytais, kai po kojomis rūkuose skęsta Žemaitiškių pieva, sauganti mūsų protėvių paslaptis, kurių amžius – keli tūkstančiai metų. Apie tai byloja archeologinių tyrimų metu atrastos polinės gyvenvietės liekanos. Už Žemaitiškės pievos matyti tyvuliuojantis Kretuono ežeras, dešiniau - Vajuonio ežero dalis, o rytinėje pusėje prieš akis atsiveria lygumos, gojeliai. Štai tokie vaizdai atsiveria nuo palyginus neaukšto apžvalgos bokšto, stovinčio ant Lygumų kaimo, esančio visai netoli Reškutėnų ir Rėkučių kaimų.

Trumpai apžvelgiau tai, ką pamatyti galima nuo trijų apžvalgos bokštų. Yra dar apžvalgos bokštas ir Ignalinoje, tad norintys pasižvalgyti į apylinkes iš paukščio skrydžio turi pasirinkimą, tik nereikia paklusus masinei psichozei lėkti galvotrūkčiais ten, kur pirštu pamoja reklamos davėjai. Žinoma, reklama reikalinga, bet aklai paklusti jai neverta. Gyvename gražiame krašte, turime nuostabią gamtą, tad pirmiausia pažinkime savo kraštą, o po to ir kitur pasitaikius progai, pasižvalgykime, bet niekados nepraleiskime progos į klausimą, kas pas jus gero, atsakyti: „Mes turime nuostabią gamtą, ežerus, miškus, upes, gyvename gražiame senosios Nalšios kampelyje, Švenčionių krašte, kur ne tik gamta graži, bet ir nuoširdūs žmonės gyvena“.

Algis JAKŠTAS