Mes turime 226 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5347
mod_vvisit_counterŠią savaitę:31328
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:130581
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:159579

Kūrenkime saugiai

2011 m. spalio 26 d., trečiadienis Nr.79 (1126)

Kasdien vis labiau vėstant rudens orams, prasidėjo intensyvaus šildymo sezonas, o su juo kasmet atsiranda ir naujų sąlygų bei priežasčių gaisrams kilti. Kaip rodo statistika, šaltaisiais metų mėnesiais labai padaugėja gaisruose žūstančių žmonių. Taip yra todėl, kad atvėsus orams gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus.

Atsižvelgdami į šaltuoju laikotarpiu išaugantį aukų gaisruose skaičių, norime priminti gyventojams svarbiausias priešgaisrinės saugos taisykles bei patarti, kaip saugiai elgtis šildymo sezono metu.

Kai kūrenasi krosnis, židinys ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams. Pačios skaudžiausios nelaimės įvyksta būtent tada, kai vaikai paliekami namuose vieni. Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas techniškai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose dūmtraukiai ir sienos su dūmų kanalais turi būti išbalintos. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų, židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurai naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jos įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių.

Statiniuose įrengiant kietojo kuro šildymo krosnis ir dūmtraukius reikia vadovautis „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių“ ST 8860237.02:1998 reikalavimais:

3.1. Įrengiant dūmtraukius molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm.

3.2. Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių, reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis.

Perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip:

380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų;

250 mm iki apsaugotų degių pastato konstrukcijų.

Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus.

Siekiant išvengti gaisro pavojaus, pastatų konstrukcijas reikia apsaugoti: degias arba sunkiai degias grindis po uždarojo degimo krosnies pakuros durelėmis uždengti metaliniu 700 x 500 mm lakštu; degią sieną ar pertvarą prie krosnies pakuros užkloti 25 mm storio tinko sluoksniu arba apkloti metaliniu lakštu t. y. Po juo padėti 10 mm storio nedegią medžiagą taip, kad būtų apsaugotas plotas nuo grindų iki 250 mm aukščiau pakuros durelių viršaus; degias grindis prie židinio užkloti nedegios medžiagos lakštu, kurio plotis būtų 500 mm, o ilgis į abi puses po 15 cm viršytų židinio angos plotį.

3.3. Nuotolis nuo dūmtraukių išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti:

130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių;

250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių;

130 mm – nuo izoliuotų keraminių dūmtraukių, kurių nedegios arba sunkiai degios izoliacijos šiluminė varža būtų ne mažesnė kaip 0,3m2°C/W.

Tarpą tarp dūmtraukio ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga.
3.4. Plytų dūmtraukio (kamino) viršų (0.2 m aukščiu) reikia apsaugoti nuo kritulių. Ant dūmtraukių draudžiama statyti stogelius, deflektorius arba kitokius dūmų kanalo antgalius.

3.5. Jei pastato stogo danga yra degi, dūmtraukiai (kaminai) privalo turėti kibirkščių gaudiklius. Tam reikalui vartojami metaliniai tinkleliai su angomis, ne didesnėmis kaip 5 x 5 mm.

Kūrenant krosnis ypač pavojingos yra smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, kitaip galima jomis apsinuodyti. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl ypač pavojingos. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės. Ją galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Apsinuodijimas smalkėmis gali baigtis netgi mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo požymiai – lengvas apsvaigimas, mieguistumas, netenkama sąmonės. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsdami kvieskite medikus, o patalpas gerai išvėdinkite.

Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart jungti kelis tokius prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų rūbų, o išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite. Nemažėja gaisrų ir dėl savadarbių elektrinių šildymo prietaisų. Todėl daug saugiau yra naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatavimo taisyklių reikalavimais.

Kad būtų išvengta žmonių žūčių ir ugniagesiai galėtų laiku atskubėti į pagalbą, taip pat prašome gyventojų užtikrinti gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatyti jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeiti jų pasitikti. Tuo pačiu patariama gyventojams nelaukiant nelaimės įsigyti bei gyvenamosiose patalpose įsirengti autonominius dūmų signalizatorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.

Besirūpinantys savo būsto saugumu gyventojai šiais klausimais gali kreiptis į Švenčionių priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, kurios valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai nemokamai suteiks įvairias konsultacijas.

Švenčionių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba