Iš gilios senovės atėjusi tapyba ant šilko ir XXI amžiuje nepraranda savo populiarumo, ir, matyt, tam yra priežasčių. Viena jų, ko gero, - stulbinantis subtilumas, kuriuo alsuoja tapyba ant šilko. Žiūri į tuos užburiančius trapius kūrinius, kitaip ir nepavadinsi nuostabiais raštais išmarginto rūbo ar nedidelio šalikėlio. Reikia pasidžiaugti tuo, kad ir į mūsų rajoną atkeliavo tapybos ant šilko paroda. Reškutėnų tradicinių amatų centre atidaryta dizainerės Rūtos Burbulės tapybos ant šilko paroda „Susapnavau“.

Kai atidžiau pasižiūri į parodoje eksponuojamus darbus, jie iš tikrųjų primena sapnuose kartais matomas vizijas. Tokie gražūs ir tokie lengvi, kad atrodo papūtus net menkiausiam vėjeliui ims ir nuskris. Parodos anotacijoje autorė rašo: „Nuo pat vaikystės esu susijusi su menu. Lankiau Moksleivių rūmų dailės būrelį Vilniuje. Baigiau Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklą, apsigyniau tapybos diplominį darbą portretų tema. Papildomai mokiausi piešimo, įstojau į Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą, studijavau Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, man suteiktas audiovizualinio meno profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Gavau interaktyviojo dizaino diplomą. Apsigyniau dailės edukologijos magistrinį darbą „Populiariausias kultūros vaizdinių panaudojimas plečiant vaikų vizualinę raišką dailės būrelyje“. Šiuo metu dirbu dizainere, vedu tapybos ant šilko pamokas. Domiuosi meno terapija, fotografija, užsiimu savanoriška veikla. Tapyba ant šilko yra puikus būdas nuvyti prastą nuotaiką, atsipalaiduoti, pailsėti, pamiršti visą aplinkinį pasaulį. Mano gyvenimo filosofija labai paprasta – visas gyvenimas susideda iš smulkmenų. Todėl jos ir yra svarbiausios: mielos širdžiai, keliančios geras emocijas. Tokių smulkmenų aplink mus turi būti daug. Drįsčiau manyti, kad mano tapybos ant šilko darbai ir yra tokios mielos gyvenimo smulkmenos“.

Štai tokia parodos anotacija, šiek tiek praverianti duris į Rūtos Burbulės kūrybos pasaulį, kuriame ne tik tapyba ant šilko, bet ir subtilūs paveikslai. Kadangi Reškutėnuose eksponuojami Rūtos Burbulės tapybos ant šilko darbai, tai apie tapybą ant šilko ir kalbėjausi su autore šį kartą.

- Intensyviai studijavai tapybą ir staiga toks posūkis – tapyba ant šilko. Kodėl ir kas paskatino imtis tapybos ant šilko? – klausiu Rūtos Burbulės, ką tik baigusios su tėvo Povilo Sikorskio pagalba kabinti parodą Reškutėnų tradicinių amatų centre.

- Imtis tapybos ant šilko paskatino ir tai, kad gimus dukrai namuose tapyti aliejiniais dažais nesinorėjo, nes reikėjo ir terpentiną, ir vaitspiritą naudoti, o jie turi kvapą. Tada ėmiausi tapybos ant šilko, nors iki tol visą laiką dominavo tapyba. Tapyboje man imponavo natiurmortai ir buitinės scenos. Bet gėlių, kurios dominuoja tapyboje ant šilko, nebuvo.

- Tai kodėl būtent ant šilko atsirado gėlės?

- Šilkas – nuostabi medžiaga, lengvas, ir čia tinka gėlės.

- O kokia tapybos ant šilko specifika?

- Yra labai daug įvairiausių technikų. Ir čia parodoje eksponuojami darbai sukurti naudojant skirtingas technikas.

- O šitie dažai nenusiplaus?

- Tikrai nenusiplaus. Yra specialūs dažai, kurie nebijo plovimo procedūrų. Ir čia esantys kai kurie darbai plauti ne kartą.

- O ar prie tapybos aliejiniais dažais sugrįžti?

- Kol kas dar nesugrįžau, bet jau kartais apie tai pagalvoju.

- Rūta, paroda vadinasi „Susapnavau“, o kaip iš tikrųjų gimsta siužetai?

- Įvairiai. Netikėtai. Kartais tą inspiruoja užsakymai. Žmogus pasako, ko nori, o kiti... Galiu pasakyti tik viena – niekada gyvenime nepiešiu eskizų. Tiesiog ant paruošto šilko imu piešti, o kai yra užsakymas, pavyzdžiui, žmogus pasako, kad nori piliarožių, aš piešiu piliarožes, tik kompozicija dažniausia gimsta darbo eigoje.

- O kiek laiko reikia nutapyti vienam darbui?

- Yra piešiama su teptuku, spalvos maišomos paletėje, kaip normaliais dažais, o laiko skirtingai priklausomai ir nuo technikos. Viskas piešiama ant šilko medžiagos gabalo, kuris ištempiamas ant rėmo, o tik po to siuvama, tvarkoma.

- O senovėje irgi buvo ant šilko piešiama?

- Taip. Tapyba ant šilko pasaulyje jau seniai žinoma. Indijoje piešdavo su vašku, o Kinijoje – su teptukais, augaliniais dažais. Tapoma ant šilko buvo ir Japonijoje. Tad ši kūrybos sritis turi gilias senas tradicijas.

- O kas gi siuva iš tavo ištapyto šilko?

- Dažniausia dabar jau siuvu pati. Baigiau siuvimo kursus ir galiu siūti pati. Kol kas siuvu paprastus modelius, bet ateityje tikiuosi siūti ir sudėtingesnius. Juk puiku, kai pati iš ištapyto šilko gali pasiūti suknutę, taip kaip įsivaizduoji, - sako dizainerė Rūta Burbulė, žingsnis po žingsnio einanti nuo vaikystės lydinčiu kūrybos keliu. O kadangi kūryba rūtai teikia malonumą ir yra neatsiejama jos gyvenimo palydovė, tad bus ateityje ir parodų, ir kitokių pasiekimų. Gal jos sukurtus modelius ir ant madų podiumų pamatysime? Kas neleidžia pasvajoti? Autorė jauna, energinga, turinti kūrybinių idėjų ir sugebanti jas įgyvendinti – visos prielaidos kopimui į naujas kūrybos aukštumas.

Algis JAKŠTAS