Baigiantis metams norisi prisiminti viską, kas buvo geriausia. Anądien mūsų kolektyvas susėdome, pasikalbėjome ir priėjome prie išvados, kad metai buvo kupini gėrio, o nusivylimų – tik krislai. Tai, kad turime tiek draugų, Jus, brangūs skaitytojai ir nuolatiniai talkininkai, yra didžiausias turtas.

Nuoširdžiai dėkojame, kad visus metus buvote drauge su mumis, palaikėte mus, skaitėte mūsų laikraštį, rašėte mums, dalinotės patirtais įspūdžiais, mintimis apie gyvenimą, svarbia informacija, patarimais. Vertiname Jūsų dėmesį ir nuomonę, kokia ji bebūtų, dėkingi netgi už priekaištus – jie verčia pasitempti. Visada stengiamės, kad Jus pasiektų kuo įdomesnis laikraštis, gal ne visada pavyksta – atsiprašome. Laikraštis – ne vaizduotės vaisius, jis atspindi realų gyvenimą, o šis irgi permainingas, kaip juokavo vienas pasaulinio masto politikas, juostelė balta, juostelė juoda. Gaila, toli gražu ne visada tos juostelės tvarkingai kaitaliojasi, bet kai eina iš eilės dvi juodos, ankstesnioji jau atrodo balta... Visada gelbsti Tikėjimas. Jį mumyse visus metus stiprino nuoširdžiai su mumis bendradarbiaujantys rajono kunigai. Išmintingi jų žodžiai skatino šviesias mintis, gerumą, tikėjimą gėriu, nuolat priminė amžinąsias vertybes.

Laikraštį praturtino įdomios pažintys su mūsų rajono žmonėmis – ačiū mūsų straipsnių herojams, kad sutiko papasakoti apie save, savo pomėgius, pasiekimus, veiklą.

Esame dėkingi mūsų vykdytų projektų konsultantams ir pagalbininkams. Su jų pagalba profesionaliai pristatėme skaitytojams visuomenės informacinio saugumo problemas, skleidėme tautines tradicijas. Kruopščiai atrinktų ir sudėliotų iš gausybės šaltinių įdomių istorijų apie garsias praeities asmenybes pateikė ilgametis mūsų bendradarbis gerbiamas Bronius Lazaraitis. Džiaugiamės, kad atsiranda drąsių savivaldybei pavaldžiose įstaigose dirbančių žmonių, kurie mums rašo net po didžiųjų neliberalių liberalų draudimų. Taip taip, būtent draudimų. Sunku įsivaizduoti, kaip rajono valdžia gali „pasikalbėti“ su žmogumi, kad po to jis net savo pavardės išsižadėtų... Greičiausiai, „klasikiniu“: „Neteksi darbo!“ Ačiū už žinutes moksleiviams (mere, negąsdinkit nors vaikų), kurie noriai dalinasi savo pasiekimais. Žodžio laisvei iškilo rimtas pavojus – mūsų nuostabai atsirado autorių, norinčių rašyti, bet prašančių nerašyti jų pavardės. Suprantame juos ir saugome paslaptį.

Laikas viską sudėlioja. Sprogo ilgus metus oponentų pūstas burbulas, kad mūsų laikraštį išlaiko savivaldybė. Greitai bus metai, kaip valdžios laikraščiu tituluojasi tie patys oponentai, o mes kaip gyvenome, taip gyvename, nes iš tikrųjų mus išlaiko skaitytojai ir reklamos davėjai. Ačiū jiems už tai. Skaitykite mus, rašykite mums, kurkime rajono laikraštį drauge.

Laimingų Naujųjų 2016-ųjų!

„Švenčionių krašto“ redakcija