Mes turime 300 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2488
mod_vvisit_counterŠią savaitę:12675
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:88705
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Švenčionių rajone auga sergamumas gripu ir ŪVKTI

2015 m. sausio 27 d., trečiadienis, Nr.7 (1540)

Gripo sezonas nuo rugsėjo pabaigos iki gegužės vidurio

Laikotarpis nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų savaitės imtinai yra laikomas gripo sezonu. 2015-2016 m. gripo sezonas prasidėjo 2015 m. rugsėjo 28 d., o baigsis 2016 m. gegužės 15 d. Šiuo laikotarpiu paprastai labai padaugėja sergamumo gripu ir kitomis peršalimo ligomis atvejų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) Švenčionių skyrius kiekvieną savaitę gauna informaciją iš Švenčionių rajono teritorijoje esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie sergamumą gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir teikia rekomendacijas gyventojams, kaip saugotis gripo.

 

Daugėja sergančių gripu ir ŪVKTI

VVSC Švenčionių skyriaus duomenimis, 3-ąją 2016 m. savaitę (sausio 18 – 24 d.) sergamumas gripu ir ŪVKTI Švenčionių rajone, palyginus su prieš tai buvusia savaite, padidėjo pusantro karto – iki 77,8 atv./10 tūkst. gyv. (2 – ąją savaitę šis rodiklis buvo 49,7 atv./10 tūkst. gyv.). 3-ąją 2016 m. savaitę rajone užregistruota 14 gripo ir 182 ŪVKTI atvejai. Vaikai sudaro apie 64 proc. visų užregistruotų atvejų (3 gripo ir 122 ŪVKTI atvejai). Vienas vaikas dėl gripo buvo hospitalizuotas.

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Švenčionių rajone yra šiek tiek mažesnis nei praėjusiaisiais metais. Pernai 3-ąją metų savaitę Švenčionių rajone sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 81,0 atv./10 000 gyventojų.

 

Gripo ir „peršalimo ligų“ simptomai

VVSC Švenčionių“ skyriaus specialistai atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai supainioja gripą ir ŪVKTI, dar kitaip vadinamas „peršalimo ligas“. Šioms skirtingoms ligoms yra būdingi panašūs klinikiniai simptomai: gerklės skausmas, kosulys, silpnumas ir kt.

Pagrindinis skirtumas tarp gripo ir peršalimo ligų yra karščiavimas. Peršalus temperatūros nėra arba ji yra nežymi (apie 37 °C), tuo tarpu gripo atveju pakyla aukšta temperatūra (didesnė nei 38 °C). Gripo simptomai prasideda staiga (per 12 val.): dažnai vargina bendras silpnumas ir nuovargis, galvos ir raumenų skausmas, sausas ir sunkus kosulys. Liga trunka 6 – 7 d. Taip pat gripui būdingos sunkios ir dažnos komplikacijos. Peršalimo simptomai atsiranda pamažu, laipsniškai. Šios ligos būdingi simptomai yra: lengvas ar vidutinis gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, švelnus kosulys. Skirtingai nei gripo atveju, peršalimui nebūdingas šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmas, krūtinės diskomfortas. Peršalimo trukmė – 3 – 4 d.

Gripo virusas ir ŪVKTI plinta oro lašeliniu būdu, t. y. kosint, čiaudint, kalbant. Infekcijos tarp žmonių greičiau plinta ankštose, blogai vėdinamose patalpose, esant drėgnesniam orui, todėl svarbu yra gerai vėdinti patalpas bei jas valyti drėgnuoju būdu.

 

Profilaktika ir gydymas

Primename, kad skiepai yra efektyviausia profilaktikos priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų (pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kt.). Vakcinacija yra ypač svarbi asmenims, priklausantiems gripo rizikos grupei: nėščiosioms, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis ar gyvenantiems socialinės slaugos ir globos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir vyresniems nei 65 m. amžiaus asmenims.

Apsisaugoti nuo gripo ar kitų ŪVKTI taip pat galima, laikantis higienos taisyklių: dažniau vėdinti patalpas, tinkamai rengtis, neperšalti ir nesušalti kojų, laikytis atstumo nuo sergančių asmenų ir dažnai plautis rankas po tekančiu šiltu vandeniu (ne trumpiau kaip 20-30 sekundžių). Nusiplovus rankas reikia nusausinti. Kosint ar čiaudint nosį ir burną reikia prisidengti vienkartinėmis nosinaitėmis. Panaudotas nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas.

Jeigu įmanoma, sveiki žmonės turėtų laikytis mažiausiai 1 metro atstumu nuo sergančiojo. Sergantys suaugę gali užkrėsti kitus asmenis maždaug 5 dienas po pirmųjų simptomų atsiradimo, o vaikai − maždaug 7 dienas. Tačiau yra manoma, kad užkrečiamasis laikotarpis gali būti kur kas ilgesnis ir tęstis visą ligos periodą.

Susirgus patariama likti namuose, neiti į darbą, vaikų nevesti į ugdymo įstaigas. Taip nuo gripo viruso apsaugosime kitus ir neleisime jam plisti visuomenėje. Susirgus būtina nedelsti ir kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Tik gydytojas gali nustatyti diagnozę, įvertinti ligonio būklę ir skirti tinkamą gydymą.

 

P.S. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai įspėja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sparčiai auga visoje Lietuvoje. Daugėja ir gripo komplikacijų – susirgusieji gydomi ligoninėje. Visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 105 asmenys. Iš jų – 19 vaikų iki 2 metų amžiaus. Trylika iš hospitalizuotų asmenų paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių. Daugiausiai į ligoninę dėl gripo buvo paguldyta Alytaus, Panevėžio, Vilniaus apskrityse.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas pirmadienį žurnalistams prognozavo, kad vasarį Lietuvoje sergamumas gripu dar padidės. Šiemet plinta vadinamasis kiaulių gripas – H1N1 virusas. „Tai tas virusas, į kurį, jeigu laiku nekreipsime dėmesio, jis turi savybę pažeisti kraujagysles“, – akcentavo S.Čaplinskas.

 

Jolanta SAVICKIENĖ

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių skyriaus vedėja

 

 
Reklaminis skydelis