Mes turime 377 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3196
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19397
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95427
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Kur dingo iš lesyklų paukščiai?

2015 m. vasario 3 d., trečiadienis, Nr.9 (1542)

Pradėjus šilti orams lesyklose labai sumažėjo paukščių. Ar čia jau pavasarį paukščiai pajuto, ar kas nors nutiko? Ir gal jau nustoti juos lesinti? Norėdamas gauti atsakymus į šiuos klausimus, paskambinau žinomam gamtininkui, fotografui, knygų apie gamtą autoriui Selemonui Paltanavičiui.

- Visiškai nustoti maitinti paukščių dar nereikia, pasikeitus orams jie dar gali sugrįžti į lesyklą, ir gerai, kai tas ryšys nenutrūksta. O šiaip kokie orai mūsų dar laukia gal tik pats ponas Dievas žino. Nutirpus sniegui, atšilus žemės paviršiui, maisto paukščiai randa tenai. Čia tik mums atrodo, kad ten nieko nėra.

Yra dar viena priežastis, kodėl antroj žiemos pusėj lesyklose sumažėjo paukščių, net ir tų pačių zylių. Šis paaiškinimas gal ir nevisai malonus, bet apie gamtą visada reikia sakyti tiesą. Tarkim, kiekvienais metais didžiųjų zylių pora per du, o kartais ir tris kartus išperi apie 20 jauniklių, o iki pavasario iš tų 20 lieka vos 2-3. Kitus išgaudo plėšrūs paukščiai ar patys žūsta. Taip jau gamtoje yra - tiek gyvūnų, tiek paukščių pasaulyje yra rūšių, kur jauniklių gimsta labai daug ir jie yra skirti natūraliai atrankai. Aišku, kad didžioji dalis gimusių ir išaugintų jauniklių nesulauks brandos ir nesidaugins. Paprastai išlieka stipriausi. O štai, tarkim, gandras dažniausiai išaugina 2 jauniklius ir visus juos išsaugo, ir to užtenka, kad populiacija gyvuotų. Tuo tarpu kitiems reikia ir 20 jauniklių, kad rūšis neišnyktų. Galutinis rezultatas vienodas. Gamtoje yra natūrali atranka, o žiema – rūsti tos atrankos vykdytoja. Tai, kad paukščių atšilus orams ir nutirpus sniegui prie lesyklų sumažėjo, yra natūralu, bet mes ir toliau berkime į lesyklas  bent šiek tiek maisto, kad ryšys su paukščiais nenutrūktų. Ž}iema dar gali sugrįžti, o tada vėl reikės laiko, kad paukščiai įprastų prie lesyklų. Gal to ir nenutiks, bet pradėję rūpintis paukščių lesinimu, to nepamirškime iki pavasario, - išgirdau gerb. Selemono Paltanavičiaus patarimą.

Ką gi, belieka paklausyti žinovo patarimo ir nepalikti tuščių lesyklų.

Algis JAKŠTAS

 
Reklaminis skydelis