Mes turime 139 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2933
mod_vvisit_counterŠią savaitę:7835
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:7835

Laikas nekeičia Vasario 16-osios svarbos

2015 m. vasario 13 d., šeštadienis, Nr.12 (1545)

Gyvendami sovietiniu laikotarpiu apie Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – žinojome labai mažai, kaip mažai žinojome ir apie trispalvę vėliavą, Vytį, Gedimino stulpus. Taip, vyresni žmonės žinojo, nes nors mūsų kraštas ir buvo okupuotas Lenkijos, bet veikė tautinės organizacijos, buvo platinama spauda, o mano karta, augusi brandaus socializmo laikotarpiu, apie nepriklausomą Lietuvos valstybę, gyvavusią daugiau nei 20 metų, žinojo mažai. Tėvai neretai vengė pasakoti, nes suprato, kuo viskas gali pasibaigti.

Prieš artėjančią Vasario 16-ąją nutariau apie šią dieną pakalbinti vieną kitą sutiktą žmogų ir gauti atsakymą į klausimą, ką kiekvienam iš jų reiškia Vasario 16-oji, kuo ši diena svarbi Lietuvos istorijai. Vienas kitas paklaustas tiesiog atsakydavo, kad kažką buvo girdėjęs ir jaunystėje, o realiai sužinojo tik prasidėjus Sąjūdžiui.

Žinomas menininkas, sąjūdietis Juozapas Jakštas atsakė, kad Vasario 16-oji jam visą gyvenimą buvo šventinė diena, kaip ir trispalvė, bet gaila, kad dauguma Vasario 16-osios idealų seniai pamiršti, kad visos valdžios galvoja ne apie Lietuvą, jos žmones, o apie savo asmeninius interesus.

O štai su Švenčionių dekanu Medardu Čeponiu apie Vasario 16-ąją pavyko pasikalbėti šiek tiek plačiau, nes nors mes esame beveik vienmečiai, tais pačiais metais ir vidurines baigėme, tik jis Ignalinoje, o aš Mielagėnuose, bet apie Vasario 16-ąją, trispalvę jis žinojo jau nuo vaikystės.

- Kiek atsimenu nuo vaikystės pas mus buvo klausoma „Vatikano radijo“, „Amerikos balso“, tad apie Vasario 16-ąją žinojau. Juolab tėvai pasakojo apie nepriklausomą Lietuvą, Vasario 16-ąją. Matyt jaunatviškas maksimalizmas paskatino ir 1972 metais, berods, į rusų kalbos egzaminą nuėjau į marškinių kišenėlę įsidėjęs sulipdytą trispalvę. Oi, gavau pylos nuo mokytojos, kuri pastebėjusi tą vėliavėlę išsišaukė ir gerokai barė sakydama: „Ką tu darai? Kam sau gyvenimą nori sugadinti?“. Dar anksčiau per istorijos pamoką, kai buvo kalbama apie Lietuvių 16-osios divizijos dalyvavimą kare, aš vietoj Lietuvių 16-osios divizija pasakiau vasario 16-osios, tai irgi nuo mokytojos gavau barti. Nors kai pagalvoji, kad gal potekstėje pasirenkant divizijai vardą ir buvo tokia mintis. Man ta šventė buvo žinoma nuo vaikystės, o vėliau, kai mokiausi kunigų seminarijoje, ją ir švęsdavome. Vėliau, kai kunigavau Vilniuje, visada Vasario 16-ąją važiuodavau į Rasų kapines ant daktaro Jono Basanavičiaus kapo padėti gėlių ir uždegti žvakutę, nes jis ir miręs vasario 16 d. Tekdavo matyti ilgais juodais lietpalčiais vilkinčius saugumiečius. Tai buvo dar ir savotiškas azartas. Keistas pastebėjimas, tada žvakučių ant Jono Basanavičiaus kapo degdavo gal net daugiau nei dabar. Prisimenu, kaip 1988 m. išėjo instrukcija visame Vilniaus mieste įvesti budėjimą, tas budėjimas buvo visoje Lietuvoje. Šv. Mikalojaus bažnyčia buvo tiesiog apgulta saugumiečių, o vienas valdininkas man net aiškino, kokias šv. Mišias galima aukoti, o kokių ne. Vasario 16-oji ir dabar man svarbi ir reikšminga. Negali sakyti, kad kai jis mažas ar senas – mažiau žmogus, nes esi tiesiog žmogus. Galbūt dabar ji kiek skirtingai suvokiama, nes jau ir Kovo 11-ąją turime, bet jei ta data, ta diena tau svarbi dūšioje, tai ir liks svarbi. Prisimenu, dar vieną epizodą, susijusį su Lietuvos trispalve. Pamenu, gal apie 1986 metus nuvažiavau į Paberžę pas tuomet palyginus mažai žinomą Tėvą Stanislovą, su kuriuo buvau neblogai pažįstamas. Aprodydamas bažnytinį muziejų Tėvas Stanislovas ištraukė tarp arnotų paslėptą trispalvę – gerokai pageltusią ir kandžių sukapotą, ir sako: „Šita trispalvė buvo Sibire ir grįžo į Lietuvą“. Tas epizodas padarė įspūdį, kaip ir toks atvejis: atvažiavo iš Amerikos žmogus ir atvežė tris gabalus geltonos, žalios ir raudonos medžiagos, kuri gali būti ir lauko sąlygomis. Sako: „Panaudosi“. Pažiūrėjau atidžiau ir po akimirkos supratau, kad tai gatava vėliava, tik susiūti reikia. Pasiuvau ne vieną vėliavą ir pasidalinau su pažįstamais. Jei būtų tas žmogus vežęs vėliavą, būtų tikrai nepravežęs, o kai trys atskiri gabalai medžiagos, tai niekas nė neįtarė, - baigia pasakojimą apie Vasario 16-osios reikšmę jo gyvenime kunigas Medardas Čeponis.

Dabar mes žinome, kad Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ar visada su pagarba ją švenčiame? Kur kas daugiau šurmulio per vasario 14 d. švenčiamą šv. Valentino dieną, bet ar pagalvojame, kad be vasario 16-ąją 1918-aisiais paskelbto Nepriklausomybės akto, nebūtų ir 1991 m. Kovo 11-osios, nebūtų laisvos Lietuvos.

Algis JAKŠTAS