Mes turime 241 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3886
mod_vvisit_counterŠią savaitę:3886
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:171044

Saugokimės ligų, plintančių per vandenį

2016 m. kovo 5 d., šeštadienis, Nr.17 (1550)

Prasidedant pavasariui daugiau dėmesio reikia skirti savo gyvenviečių švarai, šulinių vandens kokybei.

Šachtinių šulinių vandens kokybės saugumas kelia susirūpinimą. Seimas ratifikavo 1992 metų tarpvalstybinį Vandens ir sveikatos protokolą. Jį ratifikavusios šalys turi imtis priemonių, skirtų pagerinti visų gyventojų grupių informuotumą apie žmonių vartojamo vandens kokybę. Nepaisant visų normų ir teisės aktų nuostatų, dar nėra garantuota, kad žmonės gaus saugios kokybės vandenį ir bus atitinkamai informuoti, pavyzdžiui, įvykus avarijai ar trąšų išsiliejimui.

Šulinių apskaita ir vandens kokybės kontrolė nevykdoma, išskyrus tuos šulinius, kurių vandenį vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių. Šulinių šeimininkai privalo patys rūpintis šulinių kokybe ir nors kartą per metus daryti vandens kokybės tyrimus. Lietuvos higienos normoje parašyta, kad šulinių ir versmių savininkai rūpinasi naudojamojo vandens sauga ir kokybe.  Šulinių ir versmių vandens saugos ir kokybės tyrimų minimali apimtis turi būti: žarninės lazdelės (bakterijų skaičius 100 ml) arba atsparios šilumai koliforminės bakterijos (bakterijų skaičius 100 ml); nitratai, nitritai, amoniakas, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis.

Geriausia šulinį ištirti pavasarį, po polaidžio. Potvynių metu, išsiliejus upėms, potvynio vanduo gali patekti ir į šachtinius šulinius. Potvynių metu, išsiliejus upėms, potvynio vanduo gali patekti ir į šachtinius šulinius, kurių vanduo naudojamas maistui. Potvynio vandeniui patekus į šachtinius šulinius, jų vandenį vartojantys žmonės gali užsikrėsti vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, gastroenterokolitais.

Ypač reikia atkreipti dėmesį į versmių vandens saugumą. Versmių vanduo – tai iš žemės trykštantis požeminis vanduo. Jis gali būti užterštas. Jei versmė įrengta viešoje vietoje ir priklauso savivaldybei, ji privalo žinoti vandens kokybės tyrimo rezultatus ir atitinkamai informuoti gyventojus, ar vandenį gerti saugu, o prireikus – uždrausti jo vartojimą. Vandenį gyventojai gali išsitirti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje (J. Kairiūkščio g. 10, Vilnius, tel. 8 (5) 278 04 70) arba Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (Žolino g. 36, Vilnius, tel. (8 5) 270 9229 ).

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratorė Natalja Šliachtič