Mes turime 150 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:6131
mod_vvisit_counterŠią savaitę:24065
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:125524

Velykinis safaris po Nalšios žemę

2016 m. balandžio 2 d., šeštadienis, Nr.23 (1556)

Norėdami pamatyti laukinės gamtos gyvūnus, paukščius žmonės važiuoja į zoologijos sodus, žvėrinčius, o tie, kurie turi daugiau pinigų – net į Afrikos safarį. Kartais tie gamtos stebuklai yra visai čia pat, tereikia išeiti į mišką, pervažiuoti atokesnėmis vietomis.

Į tokį safarį po gražų Nalšios žemės kampelį antrą šv. Velykų dieną mane išviliojo nuostabus pavasario oras. Mintyse nubrėžęs maršrutą, pasukau nuo Švenčionėlių link Pašaminės. Pravažiavęs „Vėjinę“ pamačiau žydinčias žibuokles. Pasiėmęs fotoaparatą išlipau. Fotografuodamas pastebėjau mane įdėmiai stebinčią voveraitę. Nors ir iš toli, bet pavyko „pagauti“ ir ją. Smagu buvo žiūrėti į šėliojantį mažą žvėrelį, gėrėtis mėlynomis žibuoklėmis.

Važiuojant toliau tai vienur, tai kitur matėsi praskrendantys grįžtančių paukščių pulkeliai, o trumpat stabtelėjus girdėjosi gervių balsai. Pravažiavęs Zablatiškę pasukau Ceikinių kryptimi. Nors laukai buvo pilki ir monotoniški, bet medžiai jau skleidė gyvybės pumpurus. Greitai laukų pilkuma nublanko prieš patirtus įspūdžius. Pravažiavus Mielagėnus, tarp Paliesiaus ir Miečionių pamatėme pirmąjį stirnų pulkelį, o kol privažiavau Tverečių, besiganančių stirnų būrelius mačiau dar ketvertą kartų. Prie Tverečiaus pamačiau pirmą sugrįžusį gandrą, o iš viso tą dieną mačiau tris. Važiuojant toliau, netoli Pivorų kaimo šalia tvenkinio ilsėjosi žąsų porelė, o tolumoje matėsi skrendantys didžiuliai žąsų ir gulbių pulkai. Netoli Lazinkų visai šalia kelio žolę skabinėjo gulbių giesmininkių pulkelis, o tolumoje matėsi didelis besiilsinčių gulbių pulkas. Važiuojant atgal vėl teko pamatyti besiganančių stirnų pulkelius. Tokių pulkelių per visą pasivažinėjimą pamačiau apie dešimt. Vienas stirninas ir mano atidumą nutarė išbandyti. Perbėgęs iš vienos kelio pusės į kitą, po kelių akimirkų vėl grįžo atgal. Matyt, krūmokšniuose buvo likę jo gentainiai. Grįžtant jau sutemus tarp Stanislavavo ir Švenčionių pamačiau baltąjį kiškį, o pelėda vos vos neatsitrenkė į automobilio stiklą.

Štai tokia buvo antros Velykų dienos kelionė po nuostabų Nalšios žemės kampelį. Kuo ne safaris, kur galima pamatyti tiek gyvosios gamtos atstovų?

Algis JAKŠTAS