Europos Sąjungos bendra politika, visuotinė globalizacija ir integracija, ES valstybių narių piliečių emigracijos srautai be abejo prisideda prie santuokų sudarymo tarp skirtingų valstybių piliečių arba tos pačios valstybės piliečių kitoje šalyje, nekilnojamo turto ir kreditorinių įsipareigojimų įsigijimo kitose ES valstybėse, paveldėjimo atsiradimų kitose ES valstybėse.

Niekam ne paslaptis, kad visuomenėje sudarytos santuokos dažnai yra nutraukiamos, dėl to Lietuvos piliečiai neretai susiduria su santuokos sudarymo, nutraukimo, išlaikymo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokos metu įgyto turto bei prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų padalijimo tarptautinės teisinės sistemos kryžkeliais bei ypatumais.

Šiame ir kituose tęstiniuose straipsniuose skaitytojams pristatysiu trumpą apžvalgą ES Tarybos reglamentų bei kitų teisės aktų reglamentuojamus minėtus teisinius santykius tarp ES valstybių piliečių.

Siekiant detalesnio bei aiškesnio paaiškinimo, įžangoje skaitytojams pristatysiu trumpą santrauką apie Lietuvos piliečių, sudariusių santuokas kitose ES valstybėse, įregistravimo Lietuvos Respublikoje ypatumus.

 Pagal LR CK 1.25 str. 2 d. „Santuoka registruojama Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigose, jeigu bent vieno santuoką sudarančiųjų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba bent vienas yra Lietuvos Respublikos pilietis santuokos sudarymo metu.“

4 d. „Užsienio valstybėje teisėtai sudaryta santuoka pripažįstama Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai abu sutuoktiniai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, santuoką sudarė užsienio valstybėje turėdami tikslą išvengti santuokos pripažinimo negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“

Įregistravus užsienio valstybėje sudarytą santuoką, Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos skyrius išduoda lietuvišką santuokos liudijimą, todėl pakartotinai sudaryti santuokos Lietuvoje nebereikia.

Dėl užsienyje sudarytų santuokų įregistravimo Lietuvos Respublikoje, Lietuvos piliečiai turi kreiptis į atitinkamą civilinės metrikacijos skyrių pagal Lietuvoje deklaruotą gyvenamąją vietą, nesant deklaruotai gyvenamajai vietai – pagal paskutinę gyvenamąją vietą ir/arba į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių.

Piliečiai privalo pateikti užsienio valstybėje išduotą santuokos liudijimą bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pažymėtina, kad užsienio valstybės savo iniciatyva neperduoda Lietuvai informacijos apie tai, kokiose užsienio valstybėse Lietuvos piliečiai sudarė santuoką, todėl nepranešus, neįregistravus užsienyje sudarytos santuokos Lietuvos Respublikos registruose, informacija apie užsienyje susituokusius piliečius neatsiranda.

Tačiau užsienyje sudarytos santuokos neįregistravimas Lietuvos Respublikoje neatleidžia piliečių nuo iš santuokos kilusių teisinių pasekmių. Ateityje kilus turtinio pobūdžio teisminiam ginčui, tai gali turėti neigiamas pasekmes.

Vienas iš pavyzdžių - tinkamai neįregistravus užsienyje sudarytos santuokos Lietuvos Respublikoje vienas iš sutuoktinių, nepranešęs kitam gali prisiimti kreditorinius įsipareigojimus, perleisti turtą tretiesiems asmenims ir t.t. Vėliau, kilus ginčui teisme ir įrodžius santuokos sudarymo faktą, gali paaiškėti vieno iš sutuoktinių atlikti nevisai teisėti turto perleidimo, kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo ir kiti veiksmai, kas gali turėti neigiamų teisinių pasekmių kito sutuoktinio atžvilgiu. Todėl tinkamai neįregistravus užsienyje sudarytos santuokos, visa atsakomybė už vėliau atsiradusias neigiamas pasekmes tenka patiems piliečiams. Siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių, Lietuvos piliečiai turėtu kiek įmanoma greičiau pasirūpinti tinkamu užsienyje sudarytų santuokų įregistravimu Lietuvos Respublikoje.

Labai svarbu žinoti, kad Lietuvos Respublikoje pripažįstamos tik tos užsienio valstybėje sudarytos santuokos, kurios pagal santuokos sudarymo valstybės nacionalinę teisę pripažįstamos galiojančiomis. Pvz. užsienio valstybėje, kurioje santuoka pripažįstama tik asmenims, susituokusiems valstybinėse institucijose, tačiau buvo atlikta bažnytinė santuokos ceremonija, pagal kurią toje valstybėje asmenys, atlikę tokia bažnytinę santuokos ceremoniją, pagal tos valstybės nacionalinę teisę nelaikomi sutuoktiniais (nors Lietuvoje bažnytinė santuoka yra pripažįstama), tačiau šiuo atveju tokia bažnytinė santuokos ceremonija irgi nebus pripažinta ir asmenys, atlikę tokią bažnytinę ceremoniją, nebus laikomi sutuoktiniais. Todėl patartina asmenims, kurie ketina tuoktis tokiose valstybėse, kur bažnytinė santuoka nėra pripažinta, prieš sudarant santuoką gerai išanalizuoti tos valstybės reglamentuojančius santuokos pripažinimo tesės aktus.

Nemažiau svarbu žinoti, kad Lietuvos Respublikoje gali būti pripažintos tik tokios užsienyje sudarytos santuokos, kurios buvo įregistruotos nepažeidžiant sąlygų, tokių kaip pvz.: santuoka buvo sudaryta tarp skirtingos lyties asmenų; asmenys, sudarę santuoką, nėra artimi giminaičiai; ankstesnės santuokos atitinkamai buvo nutrauktos ir t.t.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, prieš sudarydami santuoką kitoje užsienio valstybėje arba su kitos valstybės piliečiu, siekdami ateityje išvengti nemalonių rūpesčių, turėtų patys tiek, kiek tai įmanoma, susipažinti su galiojančiu ES norminiu teisės aktų reglamentavimu, labai gerai įsisąmoninti santuokos sudarymo užsienyje arba su kitos užsienio valstybės piliečiu atsiradusių teisių ir pareigų atsiradimo reikšmę.

Lietuvos piliečių santuokos sudarymo kitoje ES valstybėje su kitos valstybės piliečiais arba su Lietuvos piliečių kitoje ES valstybėje, santuokos nutraukimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje fakto pripažinimo, vaikų, gimusių skirtingų ES valstybių piliečiams, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo bei paveldėjimo atsiradimo kitoje ES valstybėje priėmimo ypatumus reglamentuoja:

2003-11-27 d. Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo (EB) Nr. 2201/2003 („Briuselis IIa“ arba „Briuselis IIbis“)

2008-12-18 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Briuselis III)

2010-12-20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1259/2010, kurio įgyvendinamas teisinis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje.

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 650/2012 2012 m. liepos 4 d. dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo, bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo, bei kiti Europos Sąjungos teisės aktai.

Pateikiama informacija yra bendrojo pobūdžio, todėl negali būti traktuojama kaip individuali teisinė konsultacija.

Dėl teisinės pagalbos - santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, paveldėjimo klausymais, atstovavimo teisme civilinėse ir administracinėse bylose, procesinių dokumentų paruošimo gyventojai kviečiami kreiptis: Teisinių paslaugų biuras Pabradėje ir Švenčionyse.

Paslaugos teikiamos: Pabradėje, Pašto g. 6;

Švenčionyse, Lauko g. 3, (UAB „Revaja“ patalpose).

Išansktinė registracija: +370 621 29707; e-mail. tppabrade@gmail.com;

skype:windykacjalt; facebook: Teisinės Paslaugos (https://www.facebook.com/teisines.paslaugos.1)

Jan KONDRATOVIČ

Teisės mokslų doktorantas

2002 m. baigė Balstogės Universitetą, suteiktas teisės mokslų magistro laipsnis, nuo 2015 m. teisės mokslų doktorantas. 2015-2016 m. suteikta teisės mokslų pedagogo/dėstytojo kvalifikacija.

Specializuojasi tarptautinės teisės, bendrovių, šeimos, paveldėjimo teisės, tarptautinių skolų išieškojimo srityje.

Tarptautinio skolų išieškojimo agentūros ir Teisinių paslaugų biuro Pabradėje įkūrėjas.

www.windykacja.lt; mob. +37062129707; info@windykacja.lt; tppabrade@gmail.com; skype: windykacjalt.