Mes turime 285 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1945
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19075
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:84690

Niekas be širdies nefunkcionuoja

2016 m. gegužės 11 d. trečiadienis, Nr.34 (1567)

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė Vytė Valerija Maneikienė  atkreipia dėmesį į širdies nepakankamumą -  sudėtingą lėtinę būseną, kuri linkusi progresuoti ir kuri reikalauja nuolatinio gydymo, medikų priežiūros bei vaistų režimo.

 

Pasaulyje daugiausia žmonių miršta nuo širdies ligų

Širdies ir kraujagyslių ligos iki šiol nusineša daugiausia gyvybių išsivysčiusiose šalyse. Visiškai pasveikti nuo širdies nepakankamumo ligos sunkiai įmanoma, tačiau stabilizuoti būklę, gerinti paciento gyvenimo kokybę reikia. O tai pirmiausia priklauso nuo jo paties žinių apie savo ligą ir jos eigą, nuo paciento elgsenos, drausmės, susikalbėjimo su medicinos darbuotojais. Tikėtina, jog širdies nepakankamumu gali susirgti kas penktas vyresnis nei 40 metų žmogus. Jau dabar Lietuvoje turime daugiau nei 120 000 šia sunkia širdies ir kraujagyslių ligų komplikacija sergančių pacientų. Perspektyva nėra guodžianti: nustačius sunkaus laipsnio, toli pažengusį širdies nepakankamumą, dėl kurio žmogus pateko į ligoninę, per penkerius metus daugiau nei pusė šių pacientų miršta.

 

Pacientai dažnai ieško gero kardiologo. Koks Jis?

Širdis toks jau organas – niekas be jo nefunkcionuoja... Taigi, nori nenori, turi būti viskuo – truputį pulmonologu, nefrologu, gastroenterologu, neurologu. Iš čia išplaukia ir mano „gero kardiologo“ vizija – domėtis, suvokti ne tik širdies sandarą bei darbą, bet ir jos veiklos sutrikimo įtaką bei padarinius kitiems organams. Be abejo, šiuolaikinis kardiologas privalo būti itin universalus – pats atlikti svarbiausius kardiovaskulinę sistemą vertinančius tyrimus, suprasti ir interpretuoti intervencinės radiologijos tyrimų rezultatus. Norint tapti tokiu kardiologu, reikia turėti vieną iš pagrindinių „gero mediko“ savybių – smalsumą ir neišblėstantį tobulėjimo, mokymosi poreikį. Jei prie profesinių įgūdžių prisideda žmogiškosios savybės – atjauta, rūpestingumas, sąžiningumas, tada galime kalbėti apie „tobulą mediką“. Nors, žinia, tobulumui ribų nėra.

 

Kas įtakoja širdies ligas?

Širdies, kaip ir bet kurias kitas ligas, įtakoja ir nuo mūsų nepriklausantys, iš kartos į kartą perduodami genetiniai faktoriai, ir mus supančios aplinkos veiksniai – oro tarša, sezoninės infekcijos, taip pat ir pačių pasirinktas gyvenimo būdas. Kita sritis ir mūsų pastangos kuo ilgiau išlaikyti sveiko kūno ir sveikos sielos pusiausvyrą, turėtų susilaukti daugiausia dėmesio. Neabejoju, kardiologų moralizavimai apie sveiką gyvenseną, rizikos faktorius – rūkymą, nutukimą, hipodinamiją (nepakankamas fizinis aktyvumas),sutrikdytą darbo ir poilsio rėžimą yra girdėti ir didžiajai daliai pacientų nusibodę. Liūdna, bet žmogaus prigimtis mūsų veiksmus pasuka mažiausių pastangų reikalaujančiu keliu – link tablečių buteliuko.

 

Į ką žmonės paprastai nekreipia dėmesio?

Žmonės labai skirtingi. Visada pavojingi kraštutinumai – ir visiškas atsainumas savo kūno siunčiamiems ženklams, ir perdėtas gilinimasis į bet kokį savo asmeniniu suvokimu „nenormalų“ simptomą. Pastaruoju metu gydytojai neretai susiduria su jaunais, išsilavinusiais ir žingeidžiais pacientais, kurie medicinos išsilavinimą „įgyja“ internete. Pas specialistą jie ateina išsirinkę sau diagnozę, o gydytojui ne visada pasiseka numaldyti įsiaudrinusią vaizduotę ir sugrąžinti pasitikėjimu paremtą paciento–specialisto bendravimą. Ne ką geriau ir kai žmonės, vejami šiuolaikinio gyvenimo tempo ir bijantys atitrūkti nuo karjeros, vengia apsilankyti pas gydytoją tol, kol atsiranda kraštutinai sunkūs sveikatos sutrikimo požymiai.

 

Kokie požymiai, kokie ženklai mums sako, kad reikia susirūpinti širdimi? Ir kaip tai padaryti ne per vėlai?

Žmogus greičiausiai pajunta ir dažniausiai išsigąsta skausmo signalų. Tačiau skausmas gali būti įvairios trukmės, skirtingai apibūdinamas, turėti skirtingus provokuojančius faktorius. Gydytojas, išgirdęs skundą dėl skausmo, užduos dar apie dešimtį skundą patikslinančių klausimų. Tikrai toli gražu ne kiekvienas kairėje krūtinės pusėje pajaustas skausmas reiškia širdies veiklos sutrikimą. Be to, esama požymių, atrodo, visiškai nesusijusių su širdimi, bet reiškiančių sunkius jos veiklos sutrikimus – tai ir dusulys, ir kosulys, ir silpnumas, bendras nuovargis, sunkiau toleruojamas įprastinis fizinis krūvis, skysčių kaupimasis, patinimai. Tik specialistas atskirs, ką iš tikrųjų reiškia vienas ar kitas varginantis simptomas.

Šalia visame pasaulyje taikomo medikamentinio gydymo, Lietuvoje prieinamas ir pats pažangiausias, nemedikamentinis pažengusio širdies nepakankamumo gydymas. Tai ir intervencinės kraujagyslių bei vožtuvų korekcijos procedūros, specialūs širdies stimuliatoriai, skirti širdies nepakankamumui gydyti, mechaninės kraujotakos palaikymo priemonės – dirbtinės širdys. Be abejo, ir radikaliausias bei veiksmingiausias šios būklės gydymas – širdies persodinimas.

Specialistai teigia, kad sveikas gyvenimo būdas, reguliarūs vizitai pas gydytoją ir vaistai ne tik pratęsia sergančiųjų širdies nepakankamumu gyvenimą, bet ir suteikia jam kokybę. Europos širdies nepakankamumo dieną svarbu žmonėms priminti ligos požymius, kad liga būtų laiku pastebėta ir gydoma.