Mes turime 435 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4516
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14703
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:90733
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Šventasis Juozapas – rūpestingojo tėvo pavyzdys

2016 m. birželio 4 d., šeštadienis, Nr.41 (1574)

Daugelis iš mūsų, vyrų, dažnokai susimąsto, kaip būti geru tėvu? Kur ieškoti pavyzdžių? Ar apskritai yra koks nors tėvystės modelis? Asmuo, kuris galėtų duoti atsakymą šiandieniniam žmogui, tai šv. Juozapas. Šventajame Rašte nėra užrašyto nei vieno šv. Juozapo žodžio, tačiau jo kilnumas rodomas konkrečiais veiksmais. Kokiu būdu šio šventojo pavyzdys gali kurti kiekvieno vyro ir tėvo pašaukimą ir misiją? Pažvelkime į šv. Juozapo gyvenimą, gal tai paragins mus apmąstyti savo tėvystę.

 

Atsakingas vyras ir tėvas

Vienas svarbiausių tėvystės aspektų yra atsakingumas. Juozapas sužinojo apie savo tėvišką atsakomybę už Jėzų tiesiogiai iš paties Dievo: Juozapai Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios (Mt 1,20). Juozapas yra atsakingas ir už moterį, Mariją, savo žmoną, ir už Vaikelį, kuris Joje prasidėjo. Taigi Juozapas yra Marijos vyras ir Jėzaus Kristaus globėjas. Jis tampa tėvu priimdamas Jėzų kaip savo vaiką, o ypatingai augindamas Jį ir auklėdamas.

Pats Dievas pašaukia santuokai, motinystei ir tėvystei. Yra tokių tėvų, kurie pasiuto iš laimės, kad tapo tėvais ir dėkoja už tai Dievui, tačiau yra ir tokių, kurie bėga nuo šios tiesos, nes dar jai nesubrendo.

Juozapas ir Marija yra tokioje pačioje situacijoje. Marija turi patikėti savo motinystės paslaptimi, ir Juozapas turi patikėti savo pašaukimu tapti Jėzaus globėju. Tėviška Juozapo atsakomybė už Jėzų labiausiai pasireiškia tada, kai kartu su Marija ieško savo vaiko šventovėje: Sūnau, kodėl mums tai padarei. Tavo tėvas ir aš su skaudančia širdimi ieškojome Tavęs.

Motinystė ir tėvystė tai bendra atsakomybė, bendra paieška to, kas geriausia vaikui. Tokiu būdu Dievas per tėvą ir motiną kuria naują gyvybę. Pagrindinė tėvų atsakomybė nuo šiol yra ieškoti vaike dieviškojo žmogiškumo.

 

Gilaus tikėjimo žmogus

Kitas labai svarbus tėvystės aspektas yra tikėjimas. Šv. Juozapas buvo gilaus tikėjimo žmogus. Juozapas padarė taip, kaip jam liepė angelas ir priėmė savo žmoną pas save. Rūpinasi ja ir trokšta užtikrinti jai saugumą. Vyro ir tėvo pareiga rūpintis savo šeima, užtikrinti materialinę gerovę, suteikti saugumo jausmą, ypač tada, kai yra sunku. Visa tai turi vykti tikėjime. Būti geru vyru, geru tėvu – tai būti gilaus tikėjimo žmogumi. Šv. Juozapas dalyvavo Marijos tikėjime, taip pat vyras turi dalyvauti savo žmonos tikėjime, savo širdyje įsišaknijusį tikėjimą turi sulieti su pasirinktos artimiausios, mylimiausios moters tikėjimu.

Juozapas priimdamas Mariją po savo stogu dar nesuprato šios visos situacijos, kuri juos palietė per Šventąją Dvasią, bet gerbė tai, kad Marija priklausė Viešpačiui Dievui. Taigi Juozapas santuoką supranta ne kaip žmonių ryšį, o žiūri į ją visų pirma dieviškame kontekste. Dievo meilę, meilę tarp Juozapo ir Marijos stiprina įvairios kliūtys ir problemos (skurdas Betliejuje, bėgimas į Egiptą, pasimetusio vaiko ieškojimas šventovėje). Taip būna ir mūsų gyvenime, kad meilė tarp vyro ir žmonos stiprėja jiems kartu kovojant su sunkumais. Atleidžiant, bandant suprasti save meilė stiprėja. Meilėje blogiausia yra stagnacija, nenoras keisti save, dėti pastangas.

 

Namų židinio „kunigas“

Šv. Juozapas būdamas arti Dievo atsiduodavo Jo visagalybei, tai suteikė jam jėgų drąsiai įveikti sunkumus. Jėzus į tai žiūrėjo. Kiekvienas vyras ir tėvas turi atrasti asmeninės ir bendros maldos vertę. Tėvas vaikams yra pavyzdys. Tėvo požiūriai įtakoja vaikų dvasinį augimą. Tėvas, kuris meldžiasi, kuris ima mažytę ranką į savo delną ir veda į bažnyčią, tėvas, kuris kalbasi su vaiku apie Dievą yra paties Dievo Tėvo atspindys.

Malda moko mylėti Dievą ir žmones. Meilė gimsta namuose. Šeimai labai svarbu kartu melstis, būti kartu ir rodyti vieni kietiems meilę ir prieraišumą. Šiais laikais verta grįžti prie šeimyninės maldos. Nuo mažens turime vaikams skiepyti meilę maldai, ypač bendrai maldai. Nepamirškime, kad tėvas yra namų židinio „kunigas“.

 

Darbo žmogus

Atsakingas tėvas yra darbo žmogus. Darbas tai žmogaus buvimo žemėje pagrindas. Šventoji Šeima iš Nazareto taip pat dirbo fizinį sunkų darbą. Juozapas į savo darbą dėjo visas pastangas ir visą meilę, kurią jautė Jėzui ir Marijai. Darbas priartino jį prie Dievo, tai buvo pagarba, atiduodama Dievui kiekvieną dieną. Šv. Juozapas žinojo, kad dirbdamas vykdo Dievo valią, todėl dirbdamas jis tylėjo ir meldėsi. Juozapas primena, kad tinkamai atliekamas darbas yra tėvo meilės vaikams ženklas. Šv. Juozapas yra tėvo pavyzdys, tėvo, kuris rodo vaikui darbo prasmę, moko sąžiningai jį atlikti, nes apie darbo vertę byloja ne tai, ką darome, bet kaip darome.

Taip pat bendras darbas šeimoje, namų ruošos darbai moko vaikus pagarbos žmogiškajam darbui. Vyras ir tėvas privalo nepamiršti, kad be profesinių pareigų yra taip pat ir pareigos namuose, todėl nepaisant nuovargio verta padėti žmonai ir skirti daugiau laiko vaikams.

 

Tėvas auklėja vaiką

Nepaprastai svarbus tėvystės aspektas tai rūpinimasis vaiko auklėjimu. Būti tėvu tai ne tik biologinė funkcija, o ilgas vaiko auklėjimo ir jo charakterio kūrimo procesas. Šiandien daugelis tėvų neprisiima atsakomybės už savo vaikų auklėjimą, manydami, kad tai žmonos pareiga. Įsižiūrėkime į šv. Juozapą. Jis prisiima pilną atsakomybę už Jėzų. Būdamas tėvu, jis duoda savo Sūnui vardą Jėzus, rodo Sūnui dailidės amatą, praleidžia su Juo labai daug laiko.

Juozapo tėvystė pasireiškė tame, kad savo gyvenimą pavertė tarnyste, aukodamas save, savo gyvenimą, savo darbą. Šv. Juozapas ištikimai laukė Vaikelio gimimo, o po to su meile Jį priėmė, išpildė pirmą religinę pareigą ir apipjaustė Jį, davė Vaikui vardą, tuo pačiu teisiškai patvirtindamas savo tėvystę, o ištardamas Sūnaus vardą paskelbė Jo misiją, išpirko pirmagimį Sūnų aukos apeigose, Dievui paliepus jis tapo savo šeimos – Marijos ir Jėzaus – gynėju tremtyje, klusniai grįžo į Nazaretą, kai Dievas jam nurodė, sielvartaudamas ieškojo dvylikamečio Jėzaus, Nazarete budėjo prie Jėzaus, kuris jo padedamas „augoišmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse“ (Lk 2,52).

Šv. Juozapas rodo, kad tėvų pareiga ne tik užtikrinti vaikui materialinę gerovę, bet visų pirma turi imtis atsakomybės už auklėjimą. Tėvas turi rodyti vaikui pareigas, pasekmes, vertybių puoselėjimą ir ištikimybę Dievui. Tėvo pareiga yra taip pat saugoti šeimą nuo pavojų (papiktinimo, ištvirkavimo) kaip ir šv. Juozapas gynė Jėzų nuo Herodo.

 

Pabaiga

Šv. Juozapas buvo atsidavęs ir atsakingas vyras ir tėvas, buvo gilaus tikėjimo žmogus, visiškai paklūstantis Dievui, buvo parama Jėzui ir Marijai, rūpinosi savo šeima ir materialiai, ir dvasiškai. Jo meilę galime pamatyti konkrečiuose veiksmuose. Šv. Juozapas, atlikdamas savo misiją, ragina šiuolaikinius tėvus tobulėti, mokytis atsakingos, pilnos pasiaukojimo ir meilės tėvystės.

Prašykime Dievo, kad mokėtume būti nuostabiais tėvais, kad mūsų vaikai galėtų pasakyti: esame pripildyti mūsų tėvo meilės. Šv. Juozapai, padėk mums atrasti didįjį tėvystės pašaukimą.

Kunigas Marijan APRIŠKO

 
Reklaminis skydelis