Pirmadienį, gegužės 30 d., vykusiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje tarybos nario Dariaus Veličkos pareiškimas – akibrokštas jį į sąrašą rinkimuose priėmusios Darbo partijos Švenčionių skyriaus pirmininkui Vytautui Vigeliui, daug kam buvo netikėtas. Pretekstu greičiausiai tapo V.Vigelio laimėtas konkursas Pabradės socialinės globos namų direktoriaus pareigoms užimti. Pradėjęs nuo priekaištų opozicijos lyderiui, D.Velička pareiškimą užbaigė „išvada“, esą V.Vigelis negali eiti direktoriaus pareigų. Sutikime, skamba keistai – 18 metų vadovauti rajonui galėjo, o vadovauti įstaigai negali? Dar labiau stebina „ekspertais“ įsijautę jaunuoliai. Jie dedasi geriau išmanantys už konkurso komisiją! Iš karto po konkurso reagavo „Lietuvos ryto“ televizija, komentuoti pakvietusi kažkodėl jaunąjį merą. Atrodytų – prie ko čia jis? Pabradės socialinės globos namai priklauso ministerijai, su rajonu niekaip nesusiję, meras vertinti kompetencijų neturi. Dar labiau stebina tai, kad meras R.Klipčius imasi vertinti konkurse dalyvavusius kandidatus ir svaičioja, kad kiti daug labiau tiko. Sakau „svaičioja“ todėl, kad pirma, jis nebuvo komisijoje  ir net negali žinoti, nei kokie dar buvo kandidatai, nei kokie jų gebėjimai, antra, R.Klipčius neturi personalo atrankos kvalifikacijos, kad galėtų vertinti. Todėl tokie komentarai atrodo absurdiškai, bet, kaip sakė vienas politikas (beje, neutralus šiame konflikte): „Kas kviečia, tas ir komentuoja“... Turbūt taip ir yra.

Antru „vertintoju“ pasišovė būti Darius Velička - „turėjo pareiškimą“, kurį ne tik skaitė taryboje, bet ir ,sako, išsiuntė Prezidentei, Premjerui, SADM ministrei ir, kaip bebūtų keista, valstybės reikalų nesprendžiantiems Tapinui ir Ionovienei. Gerbiu kolegas žurnalistus, bet jų įrašymas greta Prezidentės atrodo kažkaip nesuvokiamai.

Pareiškimą pasirašė visi 16 dabartinių rajono „valdovų“.

Įkandin rajono valdžios kliauzos, tais pačiais adresais iškeliavo ir kitas kreipimasis, kurį pasirašė Darbo partijai ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantys tarybos nariai.

Apie demokratijos net požymių neturinčią daugumos ataką prieš opozicijos lyderį kalbamės su Vytautu VIGELIU.

Pareiškimo iniciatorius Darius Velička ketverius metus buvo šalia Jūsų. Net susidarė įspūdis, kad jauną politiką savotiškai globojate?

Nežinau, kaip atrodė iš šalies, bet aš jį tikrai stengiausi palaikyti, nors pasitikėjimo nebuvo.

Su Dariumi Velička teko susipažinti 2011 metais mero rinkimų išvakarėse. Vytauto Bulkos kabinete sėdėjo visa tuometinė opozicija ir Darius, kuris, išėjęs į tualetą, man kelis kartus skambino, informavo, kas vyks, kad jam siūlo vicemero pareigas. Jau tada jam buvo nesvarbu, su kuo eiti, kad tik būtų prie valdžios. Pamatęs, kad jėgos mano pusėje, išdavė Klipčiaus kompaniją. Po šių rinkimų, kai laimėjau ne aš, išdavė mane. Tokia žema šio žmogaus moralė.

Nei aš juo pasitikėjau, nei mano bendrapartiečiai. Tada, 2011 m., po rinkimų pasirodė Dariaus „apetitas“ – alga ne mažiau, kaip 3000 litų, o dirbti nesistengė. Iš pradžių buvo paskirtas dirbti su projektais, vėliau - VVG. Kaip dirbo – patys matėte. Kišosi į viešuosius pirkimus, siūlė savo firmas. Tada opozicija nuolat dėl jo reiškė priekaištus. Bet tai netrukdė pasinaudoti juo dabar.

Iš kur kilo toks priešiškumas?

Darius Velička labai norėjo, kad Darbo partija keltų jį kandidatu mero rinkimuose. Minčių buvo, bet skyriaus taryba buvo kategoriškai prieš, negana to, taryba prieštaravo ir D.Veličkos įrašymui į Darbo partijos sąrašą, bet įtikinau. Tik mano dėka jis liko sąraše. Partiečiai iki šiol priekaištauja ir laiko tai viena iš pralaimėjimo priežasčių. Kaip jaunas politikas, pasitikėjimo kapitalą D.Velička per ketverius metus iššvaistė. Gyventojai jo nepalaikė, rinkimų sąraše nureitingavo iš 6 vietos žemyn, į 8.

Metus laiko D.Velička vis dėlto laikėsi opozicijoje?

Formaliai taip. O kur jam buvo dėtis, jeigu niekas daugiau nepriėmė? Rinkimai vyko sekmadienį, o pirmadienį iš pat ryto, kai būstinėje liberalai dar šventė, D.Velička nulėkė pas Klipčius, bet  jiems buvo nereikalingas. Tik todėl ir liko opozicijoje.

Ar kolegos iš opozicijos toks pareiškimas buvo netikėtas?

Priešų ieškojimas atsiranda, kai pralaimimi rinkimai. Kol buvome valdžioje, viskas buvo gerai. D.Velička nepasitikėjau ir labai nesistebiu, kad jis stengiasi man kenkti.  Norėdamas įgelti man, D.Velička galutinai susikompromitavo pats. Rajone niekas į jį rimtai nežiūri. Kai buvo šansas prieš rinkimus įstoti į Darbo partiją, atsisakė: „Kodėl turėčiau?“ Dabar niekas nepriima. Norėjo pas socialdemokratus – nepriėmė. Dabar vyksta „flirtas“ su valstiečiais, bet nemanau, kad ir jiems tokių nepatikimų reikia.

Nelaikau Veličkos kolega – opozicija nuo jo atsiribojo, Darbo partijos skyriaus taryba – taip pat.

Ar partijos vadovybė apie tai žino?

Ir vadovybė jau susidūrė su šio žmogaus užmojais. Buvome susitikę Vilniuje. Tik apie asmeninę naudą ir kalbėjo. Reikalavo diplomatinės tarnybos, ne mažiau, kaip sekretoriaus pareigų. Aš siūliau partiečiams paremti, tegul sau važiuoja laimingai, mums čia iš jo tik problemos. Deja, užklausus URM paaiškėjo,  D.Velička ten jau dirbęs ir sugrįžti šansų nėra, nes atėjo blogos išvados apie jo darbą ministerijoje.

Dar Darius Velička siūlė Šarūnui Biručiui nekandidatuoti vienmandatėje apygardoje, o tik sąraše. Nalšios apygardoje kandidatu norėtų būti jis. Dar norėjo, kad partija finansuotų jo kažkokius mokslus užsienyje. Nežinau, iki kokio absurdo dar galima prieiti.

Ant manęs jam nebuvo ko pykti, visada pasisakiau jo naudai. Darius mėgsta keliauti, tad buvo, ne be mano tarpininkavimo, įrašytas į LSA delegaciją bendradarbiavimui, kontaktų kūrimui. Kelis kartus vyko į Baltarusiją, kol vieną kartą, grįžtant traukiniu , kaip pasakoja bendrakeleiviai, panoro traukinį pavairuoti....

Sutrukdyti užimti konkurse laimėtas pareigas pasišovė 16 tarybos narių, tarp jų – vakarykščiai darbiečiai...

Ši situacija parodė žmonių tikrąjį veidą. Apie D.Veličką jau pakankamai kalbėjome, bet norėčiau pridėti, kad prieš rinkimus jis važinėjo su manimi, agitavo už mane, 4 metus dirbome ir viskas buvo gerai. Kai tik neliko valdžios, viskas apsivertė kitaip.

Dar galiu suprasti, kad prieš mane pasirašė Klipčiai, Trapikas. Pakankamai prisiklausiau iš tos pusės grasinimų: „Išregistruosim iš rajono“ ir pan. Bet kiti? Su lenkais daug metų dirbome koalicijoje, ne kartą esu padėjęs Anonijui Jundo, taip pat ir kitiems. Persimetė dabar dėl valdžios į kitą pusę – tiek to, bet kam asmeniškai prieš mane pasirašinėti? Juk čia ne balsavimas, daugumos surinkti nebūtina.

Kai buvę partijos kolegos Jolanta Olechnovič ir Bronislovas Vilimas dėl darbo ir pinigų perėjo prie tų, kurie šiandieną valdžioje, aš supratingai pratylėjau, nepriekaištavau, palikau tai jų sąžinei. Ką darysi, žmonės nori gyventi sočiau. Tegul sau šliejasi prie valdžios, tegul balsuoja, kaip reikia merui. Bet prie ko čia aš, mano darbas, mano asmeninis gyvenimas? Nesuprantu, kaip jiems kilo ranka pasirašyti tokį, sakyčiau, kvailo turinio pareiškimą.

Manau, įvertinus šių žmonių moralę, rinkėjams daugiau nekils ranka už tokius veidmainius balsuoti.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ