Mes turime 200 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2707
mod_vvisit_counterŠią savaitę:7646
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:172662

Laumių Joninės Svirkų šilelyje: su vandeniu, ugnimi ir žolynais

2016 m. liepos 2 d., šeštadienis, Nr.48 (1581)

Amžinas gamtos ratas, pasiekęs ilgiausios dienos ciklą, trumpai stabtelėjo, kad pradėtų suktis į kitą pusę – iki ilgiausios nakties per Kalėdas...

Joninių šventė tradiciškai buvo paminėta Svirkų kaime, šalia kaimo prigludusiame šilelyje. Senųjų gyventojų atmintyje dar gyvos ankstyvų kolektyvizacijos laikų Joninės, kurias organizavo kolūkio pirmininkas Medelis. Tai buvo, berods, 1958 metais. Tuomet švęsta Milkūnų girios laukymėje. Vėliau ne kartą keitėsi šventės vieta, stilistika, keitėsi ir organizatoriai – subyrėjus tarybiniams ūkiams jų veiklą perėmė seniūnijos. Pastaraisiais metais Joninių šventę organizuoja kaimo bendruomenė „Svirkų centras“, vadovaujama Sergejaus Jermolajevo, o jai talkina ūkininkai ir aplinkinių kaimų gyventojai bei jaunimas. Bendruomenės pirmininkas negali atsidžiaugti svirkiečio Juozo Stankevičiaus iniciatyva – jis visada pirmas atskuba Joninių laukymės šienauti. Svirkų seniūnijoje žioji tokios pat piktžaizdės kaip ir bet kuriame kitame Lietuvos kampelyje: tuštėja kaimai, išvažiuoja jaunimas, nebeliko kultūros namų, uždaroma mokykla. Tačiau Joninių šventė kasmet vėl iš naujo sujungia svirkiečius: ir tebegyvenančius čia, ir išvykusius į miestus. Dėl mažėjančio žmonių skaičiaus nėra prasmės skirstytis į „vietinius“ ir „atvykėlius“, kaip jau nebeatskiriame emigrantų – esame ta pati Lietuva.

Šiemet Svirkų Joninių pagrindiniai personažai buvo laumės, o tradicinė pievelė virto Laumių slėniu. Čia laumės Teresė, Vaida ir Giedrė ant laužo virė kvapnią žuvienę,beje, iš vietinių karpių, užaugintų ūkininkų Aldutės ir Česlovo Urbelių tvenkinyje. Prie žuvienės buvo galima paragauti kulinarinio Svirkų paveldo – vietinių šeimininkių iškeptos duonos ir puikiausių varškės sūrių. Laumės Jurgita ir Jolita visus vaišino žolelių arbatomis, surinktomis iš čia pat plytinčių laukų (juk ne veltui Švenčionių kraštas tituluojamas Lietuvos vaistažolių sostine!). Karštą vakarą itin gaivino vadinamosios „saulės arbatos“, paruoštos iš žalių vaistažolių ir šaltinio vandens. Mažuosius dalyvius laumės mokė pinti Joninių vainikus ir kvietė pasiklausyti laumių pasakų. Šventę rikiavo vakaro vedėjos – laumė Renata ir laumė Vida. Kol saulė nenusileido, jos kvietė nusifotografuoti stende, skirtame pirmosioms Svirkų Joninėms. Tradiciškai daug dalyvių ir aistruolių sutraukė sporto varžybos, kurias organizavo Adutiškio ir Svirkų mokyklų kūno kultūros mokytojai Josifas Jarošas ir Vismantas Kujelis, populiarinantys įvairias sporto šakas, ypač sunkiąją atletiką. Iki sutemų dalyvauta ir komandinėse (virvės traukimo, tinklinio) varžybose, ir individualiose (svarmenų kėlimo, štangos spaudimo, lipimo kartimi) rungtyse. Tuo metu pas vaikus atvyko du linksmi klounai Jovita ir Marius – jų smagi programa prikaustė ir suaugusiųjų dėmesį. Paskui į sceną padainuoti sugužėjo Virginijos Sinkevičienės vadovaujamas ansamblis „Meduva“. Šiemet kolektyvas atsinaujino – moterys pakvietė kartu dainuoti savo vaikus ir anūkus, žiūrovai taip pat buvo raginami traukti visiems žinomas dainas. Savo dainavimu susirinkusius džiugino Švenčionių progimnazijos moksleivė Diana Naruškevič, vasaras leidžianti pas močiutę Svirkose. Laumės vis kalbino naujus žmones – atlikėjus, ūkininkus, šventės organizatorius – apie Joninių šventės tradicijas Svirkų krašte, o šie pakalbėję suko stebuklingą Laumių ratą, lemiantį šių metų derlių ir sėkmę. Kai uždainavo svirkiečiams gerai žinomas dainų atlikėjas Vitalijus Laptevas, Joninės kaip reikiant įsisiūbavo. Sutemus dangų nušvietė fejerverkai ir tradicinis Joninių laužas, o jaunimas poromis patraukė ieškoti paparčio žiedo. Muzika, kuria rūpinosi didžėjus entuziastas Vygantas Abečiūnas, šilelyje nenutilo iki paryčių.

Kad ši šventė įvyktų, prisidėjo daugybė žmonių, skirdami savo idėjas, laiką, darbą ir talentus. Jų dėka Joninės Svirkų šilelyje įvyko ir šiemet. Tačiau svarbiausia ne tiek Joninių šventė, kiek šventės sūkuryje kasmet vis tvirtėjanti bendruomeniškumo dvasia. Jei ji išliks, svirkiečiai galės surengti ir kitas šventes, nudirbti daugiau visai bendruomenei naudingų darbų. Šis kraštas, esantis tarsi Lietuvos ir viso pasaulio pakraštyje, turi nepaprastai daug potencialo.

Jolita URBANAVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis