Mes turime 298 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3690
mod_vvisit_counterŠią savaitę:13877
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:89907
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Užuovėja, arba Gyvenimas gali būti kitoks

2016 m. liepos 20 d., trečiadienis, Nr.52 (1585)

Penktadienio rytą nuo Švenčionių bažnyčios prieigų pajudėjo linksmas autobusėlis – būrelis vaikų, smagiai pritardamas magnetofono grojamoms dainoms, vyko į Sirvėtos regioninį parką, kur dar du autobusėliai atvežė tokių pat smagiai nusiteikusių ir smalsiai besidairančių vaikų grupes. Sirvėtos regioninio parko Gamtos mokykloje juos pasitiko vadovė Jolita. Šventos kaimas tądien labai „pagausėjo“ – visas būrys vaikų trumpam tapo jo gyventojais. Taip parko darbuotojai su meile pasitinka ir įvardija svečius.

Taip prasidėjo ir šis Carito Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčios parapijos vaikų dienos centro „Liepsnelė“ projekto renginys, skirtas šio centro vaikams ir draugams – vaikų dienos centrų lankytojams iš Rokiškio ir Švenčionėlių. Dviejų dienų pažintinis renginys „Vaistažolės man ir tau“ - puiki galimybė vaikams pasidžiaugti vasara, pabūti gamtoje, susipažinti su bendraamžiais ir, žinoma, daugiau sužinoti apie vaistažoles ir jų gydomąją galią.

Įsikūrimas, smagus prisistatymas, ir greičiau į gamtą. Gaišti laiko negalima – dviejų dienų stovyklos dienotvarkė turtinga ir intensyvi: reikia spėti vaistažolių rinkimo varžybas bei viktoriną „Paslapčių pieva“ surengti, žolelių arbata pasigardžiuoti, dar laukia skanūs ir sotūs pietūs bei įvairios varžytuvės, bet pirmiausia – Sirvėtos regioninio parko įžymybė – Mitologinis takas, kuriuo pasivaikščioti žmonės atvažiuoja iš įvairių vietovių.

Renginio pradžioje – keliolika minučių prisistatymui. Tolimiausią kelią įveikę svečiai – rokiškėnai, jie čia pirmą kartą. Rokiškėnų dienos centras priklauso organizacijai „Gelbėkit vaikus“ ir jungia tris centriukus, kurie išsidėstę skirtingose miesto vietose. Bendrai centrui priklauso 65 vaikai, į renginį atvyko visų centriukų atstovai. „Gelbėkit vaikus“ vasara turtinga pramogų, vaikai dalyvauja įvairiose stovyklose, renginiuose, visi kuo nors užimti, vadovėms – tik spėk lydėti.

Švenčionėlių vaikų dienos centras „Šypsenėlė“ po kelių kraustimųsi iš vienų patalpų į kitas džiaugiasi pagaliau įgiję savo namus, kuriuos pirko vokiečių rėmėjų fondas, o „Šypsenėlei“ perdavė naudotis. Švenčionėliškiai tikriausiai pastebėjo netoli bažnyčios medinį namą su iškaba „Šypsenėlė“, kuriame dabar šeimininkauja vaikai. Vaikai su vadovėmis tvarko aplinką, visi drauge pasėjo žolę, ji jau dygsta. Grupėje – apie 30 vaikų, jie nuolat keičiasi. Amžius – nuo priešmokyklinuko iki aštuoniolikmečio, šiuo metu vyriausiai dienos centro lankytojai – 17 metų. Ką tik grįžę iš stovyklos kaimo sodyboje, vaikai vėl – išvykoje. Jiems tokia veikla įdomi ir naudinga. Išsilaiko centras iš projektinių lėšų, tad vadovėms tenka nuolat juos rašyti.

Švenčionių vaikų dienos centras „Liepsnelė“ vadina save jauniausiu centru - sudėtis atsinaujinusi, bet nuo metų pradžios vaikai spėjo susidraugauti, jaučiasi stiprus emocinis ryšys su vadovėmis. Projektas numato vaikų grupę iki 28, bet realiai centrą lanko daugiau vaikų. Amžius – nuo 6 iki 15 metų. Pirmenybę teikia nepasiturinčioms šeimoms, bet jeigu tėvai prašo, nėra atsakę nei vienam vaikui. Pasispaudžia ir išsitenka visi. Juolab dabar, turėdami tokius puikius Carito namus ir globojami dekano Medardo Čeponio. Renginio organizatorė – Švenčionių vaikų dienos centro „Liepsnelė“ projekto vadovė Vida Rastenienė pripažįsta, kad biudžetinės lėšos – labai mažos, be dekano pagalbos niekaip neišsiverstų. Labai daug padeda savanoriai, jų per 10. Beje, ir darbuotojas galima prilyginti savanorėms – vos ketvirtis etato neatlygina to darbo, kurį jos nuveikia. Nors parapija taip pat nėra turtinga, dekanas nuoširdžiai stengiasi padėti vaikų dienos centrui, kaip galėdamas. Bendromis jėgomis pavyksta sukurti mažytį stebuklą: jaukią aplinką, sąlygas kūrybai, poilsiui, pamokų ruošai. Vaikai čia gauna ir kuklius pietukus, yra visos piešimui, rankdarbiams ir kt. veikloms reikalingos priemonės.

Vaikai visas darbuotojas ir savanores vadina vadovėmis, bet iš tikrųjų – čia solidi specialistų komanda, pajėgi spręsti net sudėtingiausias situacijas. Centre dirba socialinė pedagogė, psichologė. Dienos centre vaikai ruošia pamokas, dalyvauja meninio, dorinio, asmenybės ugdymo programose. Vaikai gauna materialinę, psichologinę pagalbą, laisvalaikio užimtumą. Erdvus dviejų aukštų pastatas antradieniais-penktadieniais nuo 11 iki 17 val. vaikų žinioje.

Dienos centre pagalbą gauna ne tik vaikai, dirbama ir su šeimomis, kartu ieško bendrų sprendimų. Pasitaiko, kad reikia net vaikus išmaudyti (dienos centre yra dušai), nes mamytė neturi socialinių įgūdžių. Tenka mokyti, aiškinti.

Natūralu, kad ir konfliktų kyla. Psichologė Aušra Kaukėnienė nesistebi – juk dauguma vaikų čia ateina iš nesaugios aplinkos, niekuo nepasitikintys, baikštūs, pikti. „Stengiamės su jais pasikalbėti vienu du, atskirame kambaryje. Kad vaikas nesijaustų užgautas ar pažemintas, kalbamės tik vienu du. Žiūrėk, ir tirpsta „ledukai“, - dalinasi mintimis apie centro kasdienybę psichologė Aušra Kaukėnienė. - Pabuvus centre kelias valandas, vaikams vėl tenka grįžti į tą pačią dažnai rūsčią realybę. Pakeisti kardinaliai jų gyvenimo mes negalime, nebent šiek tiek. Bet stengiamės jiems parodyti, kad gyvenimas gali būti kitoks. Jie čia pailsi, atsipalaiduoja, randa užuovėją.“

Kol vaikai leido laiką gamtoje Šventoje, projekto vadovė Vida Rastenienė drauge su kolege Aušra Kaukėniene skubėjo porai valandų atgal į centrą tvarkyti „popierių“ - rengti ataskaitų. Kas dirba su projektais, žino, kad popierizmo nemažėja, kaip ir draudimų. Pavyzdžiui, vaikų dienos centre negalima ruošti maisto, nors yra ir virtuvė, ir vaikams maisto gaminimas suteiktų džiaugsmo, lavintų vaikų įgūdžius, būtų žymiai pigiau. Reikia higienos paso ir masės kitų sąlygų, todėl maitinimo paslaugą tenka pirkti. O kas reikalauja higienos paso iš šeimų, kuriose vaikai badauja?..

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis